zodyno irasas

vėliavininkas

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Mūšyje žuvus vėliavininkui Henrikui fon Tyzenhauzenui, Livonijos kariuomenės vėliava pateko į lietuvių rankas.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 133

Žuvo Livonijos magist\nras Ernstas, grafas Gelardas,\nbe to, šešiasdešimt septyni kryžiuočių ordino riteriai.\nŽuvus tame pačiame mūšyje vėliavininkui Henrikui\nfon Tyzenhauzenui, kariuomenės vėliava su dievo mo\ntinos mergelės, Livonijos globėjos, atvaizdu pateko į\nlietuvių rankas. Padėtį ištaisyti bandė Elhardas, Reve-\nlio komtūras, sutelkdamas likučius bėglių ir užpuldamas\npriešą, tačiau ir jis, atstumtas, sužeistas ir praradęs žir\ngą, vos gyvas paspruko iš kovos lauko.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Padėtį ištaisyti bandė Elhardas, Reve- lio komtūras, sutelkdamas likučius bėglių ir užpuldamas priešą, tačiau ir jis, atstumtas, sužeistas ir praradęs žir gą, vos gyvas paspruko iš kovos lauko. Karas prasi dėjo dėl Daugpilio pilies, ku- T robiu s — L ietu vo s rią Dauguvos pakrantėse ren- d id y s is k u n ig a ik štis gėsi statyti Livonijos ordinas, o lietuviai visomis išgalėmis stengėsi sutrukdyti. Mirus po to Romuntui, Lietuvą valdyti pavesta Tro- biui, Žemaitijos kunigaikščiui; rašytojai nesutaria, ar jis turėjo rinkto valdovo, ar tik laikino valdytojo ti tulą.