Sąvoka

vėliava

8 teiginiai5 įrašai7 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 teiginių

t-001vidutinis

Riteris kaudavosi po savo vėliava, o jai patekus į priešo rankas galėjo trauktis arba kautis prie kitos vėliavos.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisidėjus prie kitos vėliavos.

t-002

Viduramžių kariuomenėje 25-80 lancų sudarydavo būrį, vadinamą vėliava.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 97

Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų sudarydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vėliavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.

t-003

Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 125

Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių. Prie svetimšalių autoramento priskirtini ir raitarai, LDK kariuomenėje buvę dar xvi a.

t-004

Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisidėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.

t-005

Vėliava buvo 25-80 lancų būrys, kuriame būdavo apie 300-400 raitųjų.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 97

Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų sudarydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vėliavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.

t-006

Riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisidėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.

t-007vidutinis

Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 100

Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pagrindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai.

t-78915

Vėliavai vadovaudavo kapitonas.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 125

Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių. Prie svetimšalių autoramento priskirtini ir raitarai, LDK kariuomenėje buvę dar xvi a.