zodyno irasas

vėliava

7 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Riteris kaudavosi po savo vėliava, o jai patekus į priešo rankas galėjo trauktis arba kautis prie kitos vėliavos.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos.

t-002

Viduramžių kariuomenėje 25-80 lancų sudarydavo būrį, vadinamą vėliava.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 97

Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.

t-003

Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 125

Dragūnų vėliavą sudarė 100-150 žmonių.\n\nPrie svetimšalių autoramento priskirtini ir raitarai, LDK kariuo-\nmenėje buvę dar xvi a.

t-004

Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.

t-005

Vėliava buvo 25-80 lancų būrys, kuriame būdavo apie 300-400 raitųjų.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 97

Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų su darydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vė liavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.

t-006

Riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 98

Kiekvienas rite ris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisi dėjus prie kitos vėliavos. Dabar pažiūrėkime, kaip atrodo abiejų pusių kariuomenės, besiruošiančios į Žalgirio mūšį.

t-007vidutinis

Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 100

Didžiausia buvo didžiojo etmono husarų vėliava, kurią sudarė 200 raitelių. Įprasta vėliava - 100-150 raitelių. Husarų vėliavos pa- grindas buvo „draugai“ — turtingi bajorai.