zodyno irasas

valstybingumo sąmonė

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kojalavičiaus laikais Lietuvos bajorijoje buvo pastebimas savos valstybingumo sąmonės silpnėjimas.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 55

Savo istoriją Kojalavičius rašė Vazų dinastijos paskutiniais dešimtmečiais, kai Lietuvos bajorijos sluoksniuose jau ryškiau buvo pastebimas savos valstybingumo sąmonės apsilpimas^29. Tad Koja lavičiui, kuris iš esmės terašė gražia, klasikine lotynų kalba pasi skaitymų knygą, Lietuvos ir Lenkijos politiniai skirtumai nebe buvo tokie ryškus kaip Stryjkovskiui. Jis džiaugėsi ir Liublino unijoje «įvykusia santaika»^30. Kojalavičiui, išleidusiam I-jį tomą beveik 70 metų po Stryjkovskio, Lietuvos ir Lenkijos skirtumai gerokai buvo niveliavęsi^31.

t-002vidutinis

Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą ir gynė atskirą Lietuvos valstybinę sąmonę.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 53

Plačiai panaudotos « Lietuvos istorijos » autorius, rašęs lenkiš kai pirmais poliublininiais dešimtmečiais, buvo tačiau gyvai per siėmęs stipria valstybingumo sąmone Lietuvos didikų, kurie neno rėjo sutikti su tuo, kas buvo įvykę Liubline. Mozūras Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valsty binę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus. Stryjkovskis ne galėjo savo veikale nė iš tolo apreikšti tautinės sąmonės, kuri teišsivystė XIX amžiuje.