Vaitas, tarybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, kad jis perkėloje ties Vilniumi ėmė po grašį nuo krovinio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 245
10. 41 Miesto archyve yra Aleksandro Jogailaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, tokio turinio laiškas: „Vaitas, tarybos nariai ir Vilniaus miestiečiai skundė Bogdaną Kievlą, Vilniaus vaivados ir valstybės kanclerio Mikalojaus Radvilos vietininką, kad tas Kievla perkėloje ties Vilniumi imąs po grašį nuo krovinio, ko Vytauto ir Žygimanto laikais nebūdavo. Tad kunigaikščio Aleksandro nurodymu, vaivada Mikalojus išsiklausinėjo ir sužinojo, kad nuo seno nemokėję to mokesčio vietininkui, tik po grašį nuo krovinio keltininkams, kurie krovinius praleidžia, ir kad tą naują mokestį buvę įvedę Tomas ir Zdanas, Vilniaus vaivados ir mirusio karaliaus Kazimiero kanclerio, velionio pono Olechnos Sudimantaičio, vietininkai.
Vilniaus vaitui suteikta teisė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 234
Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papročius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališkųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota teisė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus. Taigi vaitui buvo suteikta tokia galia, kad niekas negalėjo jo į teismą pakviesti, tiktai pats kunigaikštis ir tik raštu, patvirtintu valdovo antspaudu, o ten atsidūręs [vaitas] privalėjo ne kitaip, tik pagal miesto teisę atsakyti ir aiškintis dėl pateiktų priekaištų.
Teisėjo pareigos nebuvo vienintelės ir svarbiausios vaito pareigos.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 48
Teisėjo pareigos nebuvo vienintelės ir svarbiausios vaito pareigos. Lietuvos miestuose nusistovėjo tvarka, kad vaitas (advocatus, Vogt, aoum) buvo didžiojo kunigaikščio skiriamas pareigūnas. Jis buvo tarsi miesto galva, atstovaudavo miestui valdovo akivaizdoje ar įvairiuose teismuose, bet savivaldos struktūrai jo įtaka nebuvo didelė.