Stryjkovskis negalėjo savo veikale nė iš tolo apreikšti tautinės sąmonės, kuri teišsivystė XIX amžiuje. Nuo 1578 metų gyvendamas Varniuose pas didelį patriotą, Medininkų vyskupą Merkelį Giedraitį, kuris Stryjkovskį padarė savo kapitulos kanauninku, šis « Lietuvos Herodotas »^20 nuoširdžiai persiėmė Lietuvos reikalais.
Jokia Daukanto istorijos rašymo ir jo metodo kritika tačiau nepajėgs sumažinti jo didelės reikšmės tautinio atgimimo laikotarpyje. Daukantas lietuvių tautinės sąmonės išsivystymui yra davęs gana reikšmingų paskatų^58. Jis pirmasis gana aiškiai rodė kelią, kad lietuviams reikia atsiskirti nuo «koroniarų » (lenkų). Ne tik dėl savo žemaitiškai kieto antilenkiško nusistatymo, bet ir dėl savo istorijos rašymo metodo Daukantas—tuo metu, kai Valančius už savo Žemaičių Vyskupystę buvo giriamas —susilaukė iš lenkų perdėtai karčios kritikos^59.