Santrauka
Tautinė sąmonė čia vartojama lietuvių tautos savivokai nusakyti ir siejama su XIX amžiaus raida bei Daukanto poveikiu.
Žodis ir formos
Šaltinyje tiesiogiai minimos formos tautinės sąmonės ir lietuvių tautinės sąmonės išsivystymas.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIX a.
- periodas: “naujieji_laikai”
- amziai:
- XIX
Reikšmė iš konteksto
Sąvoka nusako tautos savęs suvokimą kaip atskiros bendruomenės ir šiame šaltinyje vartojama tiek apibūdinant jos nebuvimą ankstesniais laikais, tiek jos stiprėjimą XIX amžiuje.
Vartojimas
Terminas pasitelkiamas Stryjkovskio epochos ribai parodyti ir Daukanto poveikiui lietuvių tautinei savivokai nusakyti.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Stryjkovskis savo veikale negalėjo išreikšti tautinės sąmonės, kuri išsivystė tik XIX amžiuje. | c-001 | |
| t-004 Daukantas lietuvių tautinės sąmonės raidai davė reikšmingų paskatų. | c-002 | |
| t-005 Stryjkovskis ne galėjo savo veikale nė iš tolo apreikšti tautinės sąmonės, kuri teišsivystė XIX amžiuje. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Stryjkovskis savo veikale negalėjo išreikšti tautinės sąmonės, kuri išsivystė tik XIX amžiuje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Mozūras Stryjkovskis ryškino Lietuvos valstybinį patriotizmą^19 , gynė atskirą jos valsty binę sąmonę, žinoma, apjungiančią ir lietuviškai nekalbančiuosius Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus. Stryjkovskis ne galėjo savo veikale nė iš tolo apreikšti tautinės sąmonės, kuri teišsivystė XIX amžiuje. Nuo 1578 metų gyvendamas Varniuose pas didelį patriotą, Medininkų vyskupą Merkelį Giedraitį, kuris Stryjkovskį padarė savo kapitulos kanauninku, šis « Lietuvos Hero dotas »^20 nuoširdžiai persiėmė Lietuvos reikalais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Daukantas lietuvių tautinės sąmonės raidai davė reikšmingų paskatų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jokia Daukanto istorijos rašymo ir jo metodo kritika tačiau nepajėgs sumažinti jo didelės reikšmės tautinio atgimimo laikotar pyje. Daukantas lietuvių tautinės sąmonės išsivystymui yra davęs gana reikšmingų paskatų^58. Jis pirmasis gana aiškiai rodė kelią, kad lietuviams reikia atsiskirti nuo «koroniarų » (lenkų). Ne tik dėl savo žemaitiškai kieto antilenkiško nusistatymo, bet ir dėl savo istorijos rašymo metodo Daukantas—tuo metu, kai Valančius už savo Žemaičių Vyskupystę buvo giriamas —susilaukė iš lenkų per dėtai karčios kritikos^59.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stryjkovskis ne galėjo savo veikale nė iš tolo apreikšti tautinės sąmonės, kuri teišsivystė XIX amžiuje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Stryjkovskis ne galėjo savo veikale nė iš tolo apreikšti tautinės sąmonės, kuri teišsivystė XIX amžiuje. Nuo 1578 metų gyvendamas Varniuose pas didelį patriotą, Medininkų vyskupą Merkelį Giedraitį, kuris Stryjkovskį padarė savo kapitulos kanauninku, šis « Lietuvos Hero dotas »^20 nuoširdžiai persiėmė Lietuvos reikalais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |