Santrauka

Tai ir paskatino įvesti „Vokiškų“ pėstininkų taktika buvo pagrįsta vadinamuoju kontrmaršu: kai priešakinė karių eilė iššaudavo, į jos vietą žengdavo antroji eilė, kuri, vadinamąjį svetimšalių autoramentą. Svetimšalių regimentai, organizuoti Lietuvoje, pasirodė 1633 m. Regimentui vadovavo oberšteris (pulkininkas).

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Svetimšalių samdymas sistema tapo Vladislavo Vazos laikais.c-001
t-002 Svetimšalių regimentai, organizuoti Lietuvoje, pasirodė 1633 m. Regimentui vadovavo oberšteris (pulkininkas).c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Svetimšalių samdymas sistema tapo Vladislavo Vazos laikais.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pėstininkai turėjo ne tik gebėti remti kavalerijos atakas ugnimi, bet ir patys apsi- ginti nuo priešo kavalerijos - tam reikėjo vakarietiško pavyzdžio pėstininkų - ietininkų ir šaulių derinio. Tai ir paskatino įvesti

„Vokiškų“ pėstininkų taktika buvo pagrįsta vadinamuoju kontrmaršu: kai priešakinė karių eilė iššaudavo, į jos vietą žengdavo antroji eilė, kuri,

vadinamąjį svetimšalių autoramentą. Nors dar S. Batoro laikais | svetimšaliai samdiniai buvo plačiai naudojami, tačiau jų samdy- mas sistema tapo Vladislavo Vazos laikais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Svetimšalių regimentai, organizuoti Lietuvoje, pasirodė 1633 m. Regimentui vadovavo oberšteris (pulkininkas).

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Svetimšalių regimentai, organizuoti Lietuvoje, pasirodė 1633 m. Regimentui vadovavo oberšteris (pulkininkas). Regimentą sudarė kompanijos (kuopos), kurios dalijosi į vienetus po 5 žmones, kuriem, vadovavo kapralai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai