Kojelavičiaus pasakojime Algirdas viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, bet Julijonos noru sutiko priimti krikščionybę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 224
Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną do\nvanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą.\nAlgirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, ta\nčiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kuni\ngaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, ne\natmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą\nšventovių. Palankumą krikščionybei jis, be to, parodė,\nžiauriai tuo metu atkeršydamas už krikščionių šventi\nkų nužudymą.
Kojelavičiaus pasakojime Goštauto globojami vienuoliai Vilniuje stengėsi įveikti stabmeldžių prietarus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 225
Kryžiaus baž\nnytėlė. Čia įsikūrę vienuo\nliai, Goštauto globojami, uoliai užsiėmė šventąja pjū\ntimi, ramiai stengdamiesi įveikti stabmeldžių prieta\nrus. Mat Goštautas buvo la-\nŠ v e n to\nP ra n cišk a u s\nbai įtakingas ir galingas Lie-\no id in o b ro lia i n u kan -\ntuvoje: kai Algirdas kur iš-\nk in a m i V iln iu je\nvykdavo, jis valdydavo val\nstybę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Čia įsikūrę vienuo liai, Goštauto globojami, uoliai užsiėmė šventąja pjū timi, ramiai stengdamiesi įveikti stabmeldžių prieta rus. Mat Goštautas buvo la- Š v e n to P ra n cišk a u s bai įtakingas ir galingas Lie- o id in o b ro lia i n u kan - tuvoje: kai Algirdas kur iš- k in a m i V iln iu je vykdavo, jis valdydavo val stybę. Kol jis pats gyveno Vilniuje, krikščionių tikėjimo skelbėjai buvo saugūs, tačiau, jam išvykus (kartą iškeliavo į Tikociną Palen kėję, arba Poleksijoje), minia, kažin kieno sukursty ta, žiauriai su jais susidorojo.