Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18. Trejybės prie glauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. Paskui, kai minėtą prieglaudą pastatys ir tin kamai įrengs, tuojau pat dalį to paties tilto mokesčio, mūsų užrašyto minėtai prieglaudai, visiems būsimiems laikams tegu nukreips ir atiduos maistui, drabužiams, vaistams bei kitoms toje prieglaudoje esančių.
Visa tai šiuo mū sų dabartiniu raštu taip pat pavedame jo įžvalgumui ir są žiningumui. Paskui, kai minėtą prieglaudą pastatys ir tin kamai įrengs, tuojau pat dalį to paties tilto mokesčio, mūsų užrašyto minėtai prieglaudai, visiems būsimiems laikams tegu nukreips ir atiduos maistui, drabužiams, vaistams bei kitoms toje prieglaudoje esančių ligonių reikmėms. Taip pat ir kiti jo paveldėtojai, kuriuos į šias pareigas ir administra vimą ar mes patys, ar mūsų įpėdiniai paskirs, privalės am žinai visais laikais nukreipti ir atiduoti, kaip ir tai, kad mi nėtasis Jonas Hozijus ir jo minėti palikuonys tam tikrą minėto tilto mokesčio dalį kiekvienais metais bus griežtai įpareigo ti skirti ir išsaugoti minėtam tiltui remontuoti ir atnaujinti bei prieglaudai, kai tik to reikės, skubiai būtų galima nukreipti.
Pirmiausia karaliaus dėmesį patraukė Švč. Trejybės prie glauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. 1545 metų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja mų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui Hozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo titulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau. Ši gailestingumo įstaiga karaliaus akyse buvo tokia svarbi ir tarp jį patrau kė, kad paskui, testamentu paskirstydamas turtą savo se serims, joms pavedė plėsti prieglaudos pastatus supirki- nėjant aplinkinius namus prie Švč. Trejybės bažnyčios ir viršuje, priešais dominikonų Šv. Dvasios bažnyčią stovin čius33.
Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- zijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18.