Baudžiavos laikais servitutai buvo valstiečių teisės dvaro miškuose ganyti, šienauti, žvejoti dvaro ežeruose ir kirstis malkų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 490
Valstiečiai, eidami baudžiavą, turėjo vadinamuosius servitutus, t. y. teises dvaro miškuose ganyti, šienauti, dvaro ežeruose žvejoti ir giriose pasikirsti malkų.
Muravjovas įsakė už servitutus suteikti valstiečiams kitų patogumų arba palikti servitutų teises, jei dvarininkai nesutiktų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 490
Sužinojęs apie tai, Muravjovas įsakė tikrinamosioms komisijoms, kad už servitutus valstiečiams būtų suteikta kitokių patogumų, o jeigu kur nors dvarininkai nesutiktų jų duoti, tai kad servitutų teisės būtų paliktos, kaip buvusios.
Muravjovas įsakė komisijoms už servitutus suteikti valstiečiams kitokių patogumų arba palikti servitutų teises galioti.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 490
Ponai, atleisdami valstiečius, šitų teisių jiems nebedavė. Sužinojęs apie tai, Muravjovas įsakė tikrinamosioms komisijoms, kad už servitutus valstiečiams būtų suteikta kitokių patogumų, o jeigu kur nors dvarininkai nesutiktų jų duoti, tai kad servitutų teisės būtų paliktos, kaip buvusios. Tuo būdu jos daug kur ir liko, iki galutinai buvo likviduotos nepriklausomosios Lietuvos laikais darant žemės reformą.