Aukštosios valstybinės vietos nebuvo atlyginamos iki pat XVIII amžiaus, bet kandidatų į jas niekad netrūkdavo, nes jos duodavo ne tik įtakos valstybėje, bet ir valstybės dvarų, vadinamųjų seniūnijų.
Jiems vietos paprastai būdavo dovanos, už kurias jie palaikydavo karaliaus politiką. Aukštosios vals- tybinės vietos nebuvo atlyginamos iki pat XVIII amžiaus, bet kandidatų į jas niekad netrūkdavo, nes jos duodavo ne tik įta- kos valstybėje, bet ir valstybės dvarų, vadinamųjų seniū- nijų. Iš jiems duodamų valdyti dvarų dažnas ne tik pa- dengdavo valstybės pareigas einant padarytas išlaidas, bet ir nemažus turtus susikraudavo.
Jiems vietos paprastai būdavo dovanos, už kurias jie palaikydavo karaliaus politiką. Aukštosios vals- tybinės vietos nebuvo atlyginamos iki pat XVIII amžiaus, bet kandidatų į jas niekad netrūkdavo, nes jos duodavo ne tik įta- kos valstybėje, bet ir valstybės dvarų, vadinamųjų seniū- nijų. Iš jiems duodamų valdyti dvarų dažnas ne tik pa- dengdavo valstybės pareigas einant padarytas išlaidas, bet ir nemažus turtus susikraudavo.