zodyno irasas

seniūnas

6 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 rodomų įrašų

t-001

Seniūnas šiame tekste yra lenkiškas urėdas Lietuvoje.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 302

Pirmas lenkų urėdas atsiradęs Lietuvoje vadinosi seniūnu (lenk. starosta). Tai buvo 1386 met. Jogailos Vilniun atsiųstas jau minėtas vad. „Vilniaus seniūnas“.

t-002

Seniūnas turėjo teismo valdžią ir vietininko teises.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 302

1411 m. jis pats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai^1 ). Tai buvo bendro valstybės valdymo organas su teismo valdžia ne tik d. kunigaikščio domenuose, bet ir visos apylinkės bajorų ir Baž nyčios dvaruose. Jis naudojosi visomis vietininko teisėmis ir paprastomis jo pajamomis.

t-003vidutinis

Algirdo valdymo laikotarpiu Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybių dar nebuvo; iki 1413 m. panašias funkcijas vykdė seniūnai.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 222

4 Vilniaus ir Trakų vaivadų pareigybės Algirdo valdymo lai\nkotarpiu (m. 1377) dar nebuvo; (vestos 1413 m. Ligi tol panašias \nj vaivadų funkcijas vykdė seniūnai. Tarp Vilniaus seniūnų pirmas \niš Goštautų buvo Andrius Goštautas (1387 m.). Pirmas Vilniaus \nvaivada buvo Vaitiekus M anvydas (1413—1424), o pirmas Goš\ntautas Vilniaus vaivados poste — Jonas Goštautas (1443—1458).

t-004vidutinis

Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 246-247

Pagaliau baudžiamosios (kriminalinės) bylos buvo pavestos spręsti trečiam, vadinamajam pilies teismui. Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete. Tuo būdu visi kiti vietininkai, didžiojo kunigaikščio dvarų val- dytojai, nebeteko teisės teisti bajorus; vėliau jie paprastai buvo vadinami laikytojais (tenutarii).

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 246-247

Pagaliau baudžiamosios (kriminalinės) bylos buvo pavestos spręsti trečiam, vadinamajam pilies teismui. Pilies teismai priklausė seniūnams, kurių buvo palikta nebe tiek daug, kaip kad anksčiau, o tik po vieną kiekvienam paviete. Tuo būdu visi kiti vietininkai, didžiojo kunigaikščio dvarų val- dytojai, nebeteko teisės teisti bajorus; vėliau jie paprastai buvo vadinami laikytojais (tenutarii).

t-005

1411 m. Vytautas pats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Bet Vytauto visiškai nebūta priešingo pa\nčiam tam lenkiškos institucijos principui bei vardui. 1411 m. jis\npats paskyrė seniūną iš Ordino atgautai Žemaitijai^1 ).

t-006vidutinis

Jį administravo įvairiai vadinami valdovo skirti pareigūnai - vietininkai, seniūnai.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 108

Tenka aptarti šio administracinio vieneto pavadinimą. Jį administravo įvairiai va- dinami valdovo skirti pareigūnai - vietininkai, seniūnai. Jų galias ir santykį su Kauno miestu aptarsime toliau, dabar galima pasakyti, kad atsižvelgiant į pareigūnų įvardi jimus administracinį vienetą galima būtų vadinti vietininkyste ar seniūnija.

c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Pakitusiu dėl vėlesnių perstatymų pavidalu Ji tebestovi ligi šiol Vilniuje prie dabartinės Kutuzovo aikštės. ‘ Pasakojimas, kad Petras Goštautas atsikvietęs | Vilnių dar pranciškonų, taip pat laikomas legenda, kilusia, veikiausiai, dar XV a. antrojoje pusėje. Neabejotina, kad pranciškonai, jsikūru- siejl prieš 1387 m. Vilniaus vienuolyne prie Trakų vartų, buvo kilų iš Lenkijos ir daugiausia iš Krokuvos, nes vilniškio pranciškonų vienuolyno, kaip ir krokuviškio, pavadinimas turėjo tų patį prie- vardj — „in Arena" arba „na Piaskach".