Rotmistras buvo kavalerijos dalinio vadas, su šaukimo raštais pats rinkdavęs bajoriškos kilmės karius.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 125
Tautinio autoramento pagrindu buvo formuojama sunkioji kavalerija - husarai, vidutinė ir lengvoji kavalerija - kazokai, petihorai bei totoriai, taip pat „lenkų“ ir „vengrų“ tipo pėstininkai. Vidinė dalinių tvarka buvo paremta tradicine „draugų“ tipo organizacija. Kavalerijos dalinio vadas - rotmistras, turėdamas šaukimo raštus pats rinkdavo karius („draugus“), kurie būdavo bajoriškos kilmės.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 125
Kavalerijos dalinio vadas - rotmistras, turėdamas šaukimo raštus pats rinkdavo karius („draugus“), kurie būdavo bajoriškos kilmės. Kiekvienas „draugas“ privalėjo pristatyti nuo kelių iki keliolikos | žirgų ir karių.
Usviatų seniūnas ir rotmistras Jonas Petras Sapiega greičiausiai vadovavo kairiojo sparno kavalerijai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 99
Lauko etmonas kairiajame sparne išdėstė savo kavalerijos dalinius, kuriems greičiausiai vadovavo Usviatų seniūnas, rotmistras Jonas Petras Sapiega, centre buvo išdėstyti pėstininkai su muškietomis, kuriems vadovavo LDK didysis maršalka Kristupas Mikalojus Manvydas Dorohostaiskis, dešiniajame sparne buvusiai kavalerijai vadovavo LDK taurininkas Jonušas Radvila. Sudėtinga vietovė trukdė sėkmingai pulti per centrą, tai galėjo lietuviams kainuoti per daug aukų. Etmonai nutarė sustiprinti dešinįjį sparną ir sudaryti geležinį kumštį (šiame sparne buvo sutelkta daugiausiai husarų vėliavų), kuris turėjo smogti ir sunaikinti švedų kairįjį sparną,
Rotmistras Jonas Petras Sapiega greičiausiai vadovavo kairiajame sparne išdėstytiems kavalerijos daliniams.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 99
Lauko etmonas kairiajame sparne išdėstė savo kavalerijos dalinius, kuriems greičiausiai vadovavo Usviatų seniūnas, rotmistras Jonas Petras Sapiega, centre buvo išdėstyti pėstininkai su muškietomis, kuriems vadovavo LDK didysis maršalka Kristupas Mikalojus Manvydas Dorohostaiskis, dešiniajame sparne buvusiai kavalerijai vadovavo LDK taurininkas Jonušas Radvila. Sudėtinga vietovė trukdė sėkmingai pulti per centrą, tai galėjo lietuviams kainuoti per daug aukų. Etmonai nutarė sustiprinti dešinįjį sparną ir sudaryti geležinį kumštį (šiame sparne buvo sutelkta daugiausiai husarų vėliavų), kuris turėjo smogti ir sunaikinti švedų kairįjį sparną,