t-001vidutinis
Raštinių kultūros plėtrą XIV–XV a. sandūroje skatino augantis LDK rašto poreikis ir vienuolijų trūkumas Lietuvoje.
Įrodymai (1)
tenkino vienuolijos, tačiau Lietuvoje jų trūko, o rašto poreikis sparčiai
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Raštinių kultūros plėtrą XIV–XV a. sandūroje skatino augantis LDK rašto poreikis ir vienuolijų trūkumas Lietuvoje.
tenkino vienuolijos, tačiau Lietuvoje jų trūko, o rašto poreikis sparčiai
Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis.
Raštija Formuojantis luominei LDK visuomenei ir susidarius sudėtingam valstybės valdymo aparatui, XIV–XV a. sandūroje skubiai prireikė rašto. Šio visuomenės raidos etapo rašto poreikius Vakarų Europoje tenkino vienuolijos, tačiau Lietuvoje jų trūko, o rašto poreikis sparčiai didėjo. Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis. Jų veikla gerokai prisidėjo prie to, kad raštas įsiskverbė į LDK bajorų ir miestiečių buitį. XV–XVI a. pradžios Lietuvos kultūra kartais apibūdinama kaip raštinių kultūra.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |