t-001vidutinis
Raštinių kultūros plėtrą XIV–XV a. sandūroje skatino augantis LDK rašto poreikis ir vienuolijų trūkumas Lietuvoje.
Įrodymai (1)
tenkino vienuolijos, tačiau Lietuvoje jų trūko, o rašto poreikis sparčiai
zodyno irasas
raštinių kultūra
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis.
Patikrinti teiginiai
Svarbiausi faktai
t-002vidutinis
Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis.
Įrodymai (1)
Raštija Formuojantis luominei LDK visuomenei ir susidarius su- dėtingam valstybės valdymo aparatui, XIV–XV a. sandūroje skubiai pri- reikė rašto. Šio visuomenės raidos etapo rašto poreikius Vakarų Europoje tenkino vienuolijos, tačiau Lietuvoje jų trūko, o rašto poreikis sparčiai didėjo. Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis. Jų veikla gerokai prisidėjo prie to, kad raštas įsiskverbė į LDK bajorų ir miestiečių buitį. XV–XVI a. pradžios Lietuvos kultūra kartais apibūdinama kaip raštinių kultūra.
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |