zodyno irasas

ponai

1 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ponų Taryba pateikiama kaip didikų politinis organas, kurio viešpatavimą gina Bychovco kronika.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 20

Bychovco kronikoje dėstoma Lietuvos istorija — \ntai politinė valstybės istorija, didžiųjų ir vasalinių ku­\nnigaikščių, didikų istorija, pasakojama, visų pirma, di­\ndikų-,,ponų\" požiūriu, priešingų didžiojo kunigaikš­\nčio valdžios stiprinimui. Luominės didikų prerogatyvos \ndidžiojo kunigaikščio valdžios atžvilgiu pabrėžiamos \nAleksandro konflikto su Ponų Taryba aprašyme. By­\nchovco kronika aiškiai gina XV a. antrosios pusės — \nXVI a. pirmojo ketvirčio Lietuvos valstybės santvar­\nką, užtikrinančią didikų oligarchijos ir jų politinio or­\ngano — Ponų Tarybos — viešpatavimą.
c-170102Citatos

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 20

Toji santvar­\nka vaizduojama kone amžina, nes jau Kentauro her­\nbo dinastijos pradininkas Šventaragis ir Gediminaičių \ndinastijos pradininkas Vytenis buvę „ponų\" išrinkti. \nAutoriui, matyt, apskritai tolima mintis, kad valstybės \nsantvarka gali keistis, todėl „ponai\" patarėjai priski­\nriami jau kunigaikščiui Erdvilai (XIII a.)
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Miestiečiai, jei kur minimi, tai perimtame iš Trumpojo sąvado tekste, ir tai jie pasirodo labiau iš neigiamos pusės: vilniečiai pradeda Jogailai užimti Vilnių, bet neįsilei­ džia į miestą Vytauto, o smolenskiečiai — „prastieji žmonės" — figūruoja kaip maištininkai 1440 m. Smo­ lensko sukilimo aprašyme. Valstiečiai originaliajame Bychovco kronikos teks­ te vadinami „šuns kfauju", bet nėra ko stebėtis, prisi­ minus, kad toje pačioje kronikoje feodalas Droždža, Lietuvos did. kunigaikščio Aleksandro favorito kuni­ gaikščio Mykolo Glinskio giminaitis, valdęs didžiojo kunigaikščio valsčius ir pilis, vadinamas „prastu" žmo­ gumi.
c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Valstiečiai originaliajame Bychovco kronikos teks­ te vadinami „šuns kfauju", bet nėra ko stebėtis, prisi­ minus, kad toje pačioje kronikoje feodalas Droždža, Lietuvos did. kunigaikščio Aleksandro favorito kuni­ gaikščio Mykolo Glinskio giminaitis, valdęs didžiojo kunigaikščio valsčius ir pilis, vadinamas „prastu" žmo­ gumi. Tariamas siekimas „visą bajorų luomą kruvinai išgalabyti, o mužikus — šuns kraują — iškelti" paro­ dytas kaip viena iš baisiausių Žygimanto Kęstutaičio nedorybių. Būdamas aiškus feodalų klasės viršūnių atstovas ir jų ideologijos reiškėjas, Bychovco kronikos autorius savo dėmesį kreipia ne į šalies vidaus istoriją. Galima sakyti, kad jos originaliosiose dalyse visai nėra pilieti­ nės istorijos. Nėra įprastų kaimyninių kraštų kronikoms ir metraščiams pilių statybos, bažnyčių, vienuolynų, miestų steigimo datų, buities vaizdų, įdomesnių vieti­ nės reikšmės įvykių, stichinių gamtos nelaimių, epide­ mijų aprašymų.