zodyno irasas

piliavietė

2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Teodoras Narbutas Rus ramovę prie Nemuno šakos Russ įvardija kaip senovinę piliavietę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 219

Prie Sancinės jis pirmiausia dalijasi į dvi vagas; dešinioji va-\ndinama mitiniu vardu Russ, dabar Rusnytė, Rusna, Rus-\nnia pagal įvairų tarimą lietuvių, vokiečių ir slavų kalbo-\nmis. Ta klasikinė Nemuno šaka prie Rus ramovės, kuri yra senovinė piliavietė, nuplaukusi gražiomis apylinkė-\nmis apie penkias mylias, suskyla į daugelį mažų vagų, arba\nprotakų.

t-002vidutinis

Teodoras Narbutas rašo, kad prie Nemuno yra daug senovės piliaviečių, pylimų, pilkapių, kapų ir šventųjų vietų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 219

Prie šios upės yra daug senovės pilia-\nviečių, pylimų, pilkapių, kapų ir reikšmingų šventųjų vie-\ntų; pašventintų daugelio praėjusių metų atminimų.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pusantros mylios už šio miesto aukštos pakrantės ima žemėti, vagos didingumas mažėja, o Nemunas ima vin giuoti per visiškai nedidelį nuolydį turinčią vietovę. Prie Sancinės jis pirmiausia dalijasi į dvi vagas; dešinioji va dinama mitiniu vardu Russ, dabar Rusnytė, Rusna, Rus- nia pagal įvairų tarimą lietuvių, vokiečių ir slavų kalbo mis. Ta klasikinė Nemuno šaka prie Rus ramovės, kuri yra senovinė piliavietė, nuplaukusi gražiomis apylinkė mis apie penkias mylias, suskyla į daugelį mažų vagų, arba protakų.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Nemunas, tas senovės Aldeskas, vėliau vadintas ir Kronu, viena didžiausių upių šiaurinėje Europoje, prasideda ir aukštupyje plaukia per žemes, kur kitados gyveno sarmatą amaksiobų ordos, o vėliau įsikūrė slavai. Praplaukęs ¡pro Gardiną, jis įteka į tikrosios Lietuvos kraštus ir jokia savo dalimi neriboja jų su svetimais. Prie šios upės yra daug senovės pilia- viečių, pylimų, pilkapių, kapų ir reikšmingų šventųjų vie tų; pašventintų daugelio praėjusių metų atminimų.