Sąvoka

piktadarystė

2 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

A. Kojelavičius tariamą brolžudystę vadino piktadaryste ir pabrėžė, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 26

A. Kojelavičiui šitai nerūpėjo. Jo tekste nauja kitkas: kad tariama brolžudystė vadinama piktadaryste, pabrėžiama, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė. Šiais dviem žodžiais jis primena, kad valstybės valdžia — ne privatus kunigaikščių, o visos tautos reikalas. Piktadarystė — nusikaltimas prieš valstybę ir religiją, kaip moralės saugotoją.

t-002vidutinis

Kojelavičiaus tekste tariama Traidenio brolžudystė vadinama piktadaryste, o valstybė po jos vaizduojama likusi našlaitė.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 26

Kol Traidenis prausėsi, žudikai tykojo; kai išėjo iš pirties su tarnais ir kraujo nuleidėjų, tariami valstiečiai, stoję iš šalių po tris, žemai nusilenkė, kaip buvo įprasta ko prašant, nužudė ir pabėgo. Čia pat M. Strijkovskis daro analogiją su T. Livijaus aprašytu pasikėsinimu prieš Romos karalių Tarkvinijų, matyt, norėdamas pabrėžti panašumą tarp pagoniškosios Lietuvos ir Romos. A. Kojelavičiui šitai nerūpėjo. Jo tekste nauja kitkas: kad tariama brolžudystė vadinama piktadaryste, pabrėžiama, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė. Šiais dviem žodžiais jis primena, kad valstybės valdžia — ne privatus kunigaikščių, o visos tautos reikalas.