A. Kojelavičius tariamą brolžudystę vadino piktadaryste ir pabrėžė, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė. Kojelavičiaus tekste tariama Traidenio brolžudystė vadinama piktadaryste, o valstybė po jos vaizduojama likusi našlaitė.
A. Kojelavičiui šitai nerūpėjo. Jo tekste nauja kitkas: kad tariama brolžudystė vadinama piktadaryste, pabrėžiama, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė. Šiais dviem žodžiais jis primena, kad valstybės valdžia — ne privatus kunigaikščių, o visos tautos reikalas. Piktadarystė — nusikaltimas prieš valstybę ir religiją, kaip moralės saugotoją.
Kol Traidenis prausėsi, žudikai tykojo; kai išėjo iš pirties su tarnais ir kraujo nuleidėjų, tariami valstiečiai, stoję iš šalių po tris, žemai nusilenkė, kaip buvo įprasta ko prašant, nužudė ir pabėgo. Čia pat M. Strijkovskis daro analogiją su T. Livijaus aprašytu pasikėsinimu prieš Romos karalių Tarkvinijų, matyt, norėdamas pabrėžti panašumą tarp pagoniškosios Lietuvos ir Romos. A. Kojelavičiui šitai nerūpėjo. Jo tekste nauja kitkas: kad tariama brolžudystė vadinama piktadaryste, pabrėžiama, kad dėl jos valstybė likusi našlaitė. Šiais dviem žodžiais jis primena, kad valstybės valdžia — ne privatus kunigaikščių, o visos tautos reikalas.