papilys

PDF 210

Apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais užpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų, abu jos papiliai supleškėjo ugnyje. 320 (313).

PDF 190

Apie Gardino pilies apylinkių bei jos papilio nusiaubimą 1296 viešpaties metų žiemą brolis Zigfridas iš Rechbergo, Baigos komtūras, su daugybe brolių bei raitelių iš Notangos patraukė link Lietuvos ir, priėjęs Gardino pilį, išvydo šviežias pėdas; jomis nusekė su būreliu ginklanešių brolis Valteris, pravarde Goldinas, ir visus išžudė, išskyrus vieną, kuris bėgdamas nusigavo iki brolio Henriko iš Vederės ir sunkiai jį sužeidė, vis dėlto sulaukdamas deramo atkirčio, nes brolis Henrikas jį mirtinai sužeidė. Pagrobęs brolio Henriko žirgą, tas rusas pasitraukė, tačiau brolis Valteris, sekdamas jam iš žaizdų srūvančio kraujo pėdsakais, surado jį ir nudėjo. Kitą dieną broliai persikėlė per užšalusį Nemuną ir įsiveržė į Gardino pilies apylinkes bei papilį, degindami ir piešdami; neskaitant užmuštųjų, jie išsivarė į nelaisvę 200 žmonių.

PDF 143

438 D.— Birgelow; dab. Bežglovas (Bierzglowo), gyvenvietė į šiaurės vakarus nuo Torunės; mūrinė (vėlesnė) kryžiuočių pilis su papiliu atstatyta po 1277 m.

PDF 185

Tais metais brolis Konradas Štangė, Ragainės komtūras, apie švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25) patraukė su keliais broliais bei ginklanešiais link Junigedos pilies, pasiuntęs į priekį žvalgą, kuriam įsakė sužinoti, kas dedasi pilyje; šis skubiai sugrįžo atgal ir pasakė, kad visame lauke ir pilyje bei papilyje pilna karių. Šitai išgirdę, broliai ir kiti, labai sutrikę, tarė: „Vadinasi, negalėsime pro juos praeiti, ką mums tada daryti?

PDF 221

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą 1324 metais Po to, gegužės 22 dieną, brolis Ditrichas iš Altenburgo, Ragainės komtūras, ir 44 broliai su 400 Sembos ir Notangos vyrų apyaušryje netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį, sudegino jį ir išžudė visus žmones, kuriuos jame surado, išskyrus tuos, kuriems pavyko pasprukti į pilį. Broliai neteko trijų Notangos vyrų, kritusių kovoje, ir dviejų, kuriuos paėmė į nelaisvę. Pakliuvo į nelaisvę ir brolis Oteris, tačiau neilgai trukus jam pavyko stebuklingai išsigelbėti. Žinoma, jis dešimt dienų išbuvo kelyje be maisto.

PDF 137

Prūsai pamatė, jog be kovos negalės išsigelbėti, nutaikę gerą laiką, kai krikščionys, nelyginant nieko nebijodami, ne tik neišstatė reikalingų sargybų, bet atvirkščiai, net ir arklius nusibalnojo, jie pusę savo kariuomenės slaptai perkėlė per upę ir vėl žiauriai užpuolė krikščionis — vieni iš užpakalio, kiti iš priešakio; anksčiau, nei krikščionys susiruošė gintis, prie Pagansčių kaimo423 žuvo dvylika brolių ir penki šimtai vyrų. Pasprukusius persekiojo iki pat miesto, po neilgos apgulos smarkiai jį užpuolė, visiškai sugriovė pamedėnų gyvenvietę bei pilį424 ir brolių papilį, vienus paimdami į nelaisvę, kitus išžudydami, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į brolių pilį. Tuo metu Kristburgo pilyje tebuvo likę trys broliai, trys jų tarnai ir vienas pamedėnas, vardu Sirenas, kurį laikė grandinėmis surakintą, nes buvo kažkuo prasikaltęs.

PDF 216

Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 1318 viešpaties metais, rudenį, brolis Henrikas, maršalas, atžygiavo su didele kariuomene prie Junigedos ir Pieštvės pilių ir iki pamatų sudegino abiejų papilius, kuriuose tuo metu buvo apsčiai supilta naujo derliaus grūdų. 336 (329).

PDF 213

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.

PDF 184

Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo kariuomenę, patraukė prie Junigedos pilies ir ją smarkiai užpuolė. Daug žmonių išžudęs, pavertė pelenais du šios pilies papilius, vieną — ant kalno, kitą — slėnyje. 253 (246).

PDF 182

533 Junigedos, Junigėdos (Veliuonos) pilis greičiausiai buvo rytiniame Veliuonos piliakalnyje, kuris vadinamas Gedimino kapu (LAA, 2, p. 179, Nr. 804). Prie pilies buvo du papiliai — ant kalno ir slėnyje (D. III, 252).

PDF 201

Apie tą patį Tų pačių metų rudenį, kai jau buvo atstatytas minėtasis papilys, o jame sukrauta visi grūdai bei javai, ten nužygiavo tas pats komtūras su savo broliais bei raiteliais ir antrą kartą sudegino tą papilį, paimdamas į nelaisvę ar nukaudamas visus žmones, kuriuos ten užtiko. 300 (293).

PDF 199

Apie Gardino papilio sunaikinimą 1306 viešpaties metais brolis Konradas, magistras, iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad didelė kariuomenė iš Lietuvos bei Gardino pilies patraukė link Lenkijos, išsiuntė šios pilies užkariauti brolį Albrechtą iš Hageno bei kuriuos ne kuriuos kitus brolius su 400 Notangos vyrų. Kai jie priėjo pilį, kilo tokia vėtra, kad vienas kito negalėjo nei išgirsti, nei pamatyti; audrai šėlstant, jie įsiveržė į šios pilies papilį, kuris tuo metu buvo ir didelis, ir gausiai gyvenamas nelyginant koks miestas, ir, visus žmones išžudę ar paėmę į nelaisvę bei sudeginę papilį, patraukė namo su tokiu grobiu, kokį įstengė išsigabenti. 293 (286).

PDF 137

Šito įvykio išgąsdinti, raiteliai bei pėstininkai susijungė ir įsirengė stovyklą ant Zirgūnos upės kranto, o broliai su savo kariuomene apsistojo priešais. Prūsai pamatė, jog be kovos negalės išsigelbėti, nutaikę gerą laiką, kai krikščionys, nelyginant nieko nebijodami, ne tik neišstatė reikalingų sargybų, bet atvirkščiai, net ir arklius nusibalnojo, jie pusę savo kariuomenės slaptai perkėlė per upę ir vėl žiauriai užpuolė krikščionis — vieni iš užpakalio, kiti iš priešakio; anksčiau, nei krikščionys susiruošė gintis, prie Pagansčių kaimo423 žuvo dvylika brolių ir penki šimtai vyrų. Pasprukusius persekiojo iki pat miesto, po neilgos apgulos smarkiai jį užpuolė, visiškai sugriovė pamedėnų gyvenvietę bei pilį424 ir brolių papilį, vienus paimdami į nelaisvę, kitus išžudydami, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į brolių pilį.

PDF 147

169 (164). Apie Veklico pilies ir vienos pilaitės sugriovimą Pagudėnai, kartu su sūduviais bei kitomis Prūsijos gentimis subūrę stiprią kariuomenę, antrosios atskalūnybės pradžioje skersai išilgai išnaršė Pagudę bei Pamedę ir išžudė visus krikščionis, kuriuos ten surado, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę. Paskui patraukė į priekį ir užpuolė Elbingo pilį taip įtūžę, kad tikriausiai būtų paėmę papilį, jeigu vienas [karys], vardu Virtelis450, nebūtų ietimi pervėręs jų vado.

PDF 199

Apie Gardino papilio sunaikinimą 1306 viešpaties metais brolis Konradas, magistras, iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad didelė kariuomenė iš Lietuvos bei Gardino pilies patraukė link Lenkijos, išsiuntė šios pilies užkariauti brolį Albrechtą iš Hageno bei kuriuos ne kuriuos kitus brolius su 400 Notangos vyrų. Kai jie priėjo pilį, kilo tokia vėtra, kad vienas kito negalėjo nei išgirsti, nei pamatyti; audrai šėlstant, jie įsiveržė į šios pilies papilį, kuris tuo metu buvo ir didelis, ir gausiai gyvenamas nelyginant koks miestas, ir, visus žmones išžudę ar paėmę į nelaisvę bei sudeginę papilį, patraukė namo su tokiu grobiu, kokį įstengė išsigabenti. 293 (286).

PDF 213

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.

PDF 184

Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo kariuomenę, patraukė prie Junigedos pilies ir ją smarkiai užpuolė. Daug žmonių išžudęs, pavertė pelenais du šios pilies papilius, vieną — ant kalno, kitą — slėnyje. 253 (246).

PDF 199

Apie Gardino papilio sunaikinimą 1306 viešpaties metais brolis Konradas, magistras, iš patikimų šaltinių sužinojęs, kad didelė kariuomenė iš Lietuvos bei Gardino pilies patraukė link Lenkijos, išsiuntė šios pilies užkariauti brolį Albrechtą iš Hageno bei kuriuos ne kuriuos kitus brolius su 400 Notangos vyrų. Kai jie priėjo pilį, kilo tokia vėtra, kad vienas kito negalėjo nei išgirsti, nei pamatyti; audrai šėlstant, jie įsiveržė į šios pilies papilį, kuris tuo metu buvo ir didelis, ir gausiai gyvenamas nelyginant koks miestas, ir, visus žmones išžudę ar paėmę į nelaisvę bei sudeginę papilį, patraukė namo su tokiu grobiu, kokį įstengė išsigabenti. 293 (286).

PDF 213

Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.

PDF 177

Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibrovęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuomenę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raitelių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kaimus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.

PDF 511

Noris dar tą pačią vasarą marčelga kryžėjų su visa kariauna norėjęs buvo viršiaus minavotą Bistenės pilį užimti, vienok nevyko. Lygia dalia antrą kartą rudenį sugrįžęs vos ne vos su dideliu vargu jos priemiesčius, arba papilius, tenudegino. Kita dalis kryžėjų kariaunos, patiekusi laivus su palagais, kuriuose nebuvo pavoju nei nuo svilksnių, nei nuo vylyčių, apgulė pilį Gundingenos.

PDF 275

Po atkaklaus mūšio, trukusio nuo ryto iki vakaro, buvo užimtas papilys, kitaip sakant, vien tik palei pilį buvusi vietovė, beveik visi gyventojai išžudyti ir sunaikinti.

PDF 188

Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius.

p. 704 (PDF 705)

Citatos tekstas nepasiekiamas.