Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–6 iš 6 rodomų įrašų
Teodoras Narbutas Prūsų kronikininkus vaizduoja palikusius įspūdingą paminklų lobį, bet daug ką nutylėjusius.
PDF 31
Prūsų kronikininkai pa\nliko mums įspūdingą paminklų lobį, bet jie daug ką nu\ntylėjo, dar daugiau praleido dėl neatidumo.
Teodoras Narbutas mitologinius paminklus apibūdina kaip versmę, iš kurios trykšta istorijos šaltiniai.
PDF 29
Pir\nmą šių raštų tomą skyrėme tam, kad atskleistume bran\ngius lietuvio širdžiai mitologinius paminklus, iš kurių\ntrykšta istorijos šaltiniai; šiame tome dėstysime pačią\nistoriją.
Teodoras Narbutas rašo, kad prarasti paminklai palaidojo neįkainojamą tautos istoriją.
PDF 31
Iš tikrųjų jis negailėjo darbo, bet\nnemokėjo juo laimingai naudotis. Prūsų kronikininkai pa\nliko mums įspūdingą paminklų lobį, bet jie daug ką nu\ntylėjo, dar daugiau praleido dėl neatidumo. Latvių, arba\nLivonijos, autoriai pas naujesnius senovės tyrinėtojus at\nranda nemažai vertingų tautos istorijos perlų.
Teodoras Narbutas teigia, kad Prūsų kronikininkai paliko įspūdingą paminklų lobį, bet daug nutylėjo ir praleido.
PDF 31
Iš tikrųjų jis negailėjo darbo, bet\nnemokėjo juo laimingai naudotis. Prūsų kronikininkai pa\nliko mums įspūdingą paminklų lobį, bet jie daug ką nu\ntylėjo, dar daugiau praleido dėl neatidumo. Latvių, arba\nLivonijos, autoriai pas naujesnius senovės tyrinėtojus at\nranda nemažai vertingų tautos istorijos perlų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 29
Nelaimė netgi lėmė, kad ir švelniais būdais priimant švie\nsą kitose lietuvių žemės šalyse tautos prarado visas savo\nsenienas: arba iš anksto kruvinais karais pažymėtomis\nišmokomis apmokėdavo už savo savitumą, arba krikščio\nnių kunigų nusistatymas be išlygų išnaikino krašto pa\nminklus. Buvo sudaužytos gimtųjų dievų statulos, su\ngriautos šventyklos, iškirsti šventieji šilai, įvesta kita\nkalba, uždrausti vieši susiėjimai įprastose šventose vie\ntose, kur giesmės, pasakojimai ir sakmės primindavo da\nlykus, susijusius su brangiais gimtaisiais prisiminimais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
mingiau susiję su vokiečių tauta, turi .pilnesnius ir geres nius už mus savo istorijų aprašymus; jų kronikininkų skaičius yra ženklus. Mokytos plunksnos dirbo ir dabar darbuojas i prie jų istorijos: Kocebus* parašė senovės Prūsų istoriją, pelniusią didelį pripažinimą; mokslingasis ponas Foi'gtas** baigia išleisti paskutinius pilnos tos pačios istorijos tomus, kurių bus astuoni; šis visiškai už baigtas veikalas savo verte pranoksta visus lig tol žino mus todėl, kad jis remiasi kryžiuočių dokumentais ir kro nikomis, o jie yra iš visur sukaupti Karaliaučiuje. Šie šaltiniai mokslininkams buvo žinomi: mūsų rusiškieji se novės tyrėjai netgi padarė išsamiai ir tvarkingai surink tų, reikalingų ištraukų atsargas, o ponas Foigtas pats nepaprastu savo darbštumu, genialumu ir talentais at skleidė jų turtingumą ir parodė retą jų panaudojimo pa vyzdį; citavimo tikslumo, sveikos kritikos, dalyko, mokslų ir kalbų išmanymo atžvilgiu tai tikrai įžymus autorius.