Santrauka
Jis turėdavo tik tiek valdžios, kiek bajorija jam duodavo jo išrinkimo metu sudaromąja sutartimi — pacta conventa.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Pacta conventa buvo karaliaus išrinkimo metu sudaroma sutartis, kuria bajorija apibrėždavo jo valdžią. | c-001 | |
| t-002 Lenkijos ir Lietuvos valstybės teisių sistemos požiūriu įžadas tapo pacta conventa dalimi: taip nuo 1573 m. buvo vadinami elekcinių valdovų įsipareigojimai LLV bajorijai. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pacta conventa buvo karaliaus išrinkimo metu sudaroma sutartis, kuria bajorija apibrėždavo jo valdžią.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bajorija laikė save visagale: kiekvienas bajoras tarėsi galįs būti išrinktas net karalium, o karalius buvo laikomas tik bajorijos pasikviestuoju valdovu. Jis turėdavo tik tiek valdžios, kiek bajorija jam duoda- vo jo išrinkimo metu sudaromąja sutartimi — pacta conventa.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkijos ir Lietuvos valstybės teisių sistemos požiūriu įžadas tapo pacta conventa dalimi: taip nuo 1573 m. buvo vadinami elekcinių valdovų įsipareigojimai LLV bajorijai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lenkijos ir Lietuvos valstybės teisių sistemos požiūriu įžadas tapo pacta conventa dalimi: taip nuo 1573 m. buvo vadinami elekcinių valdovų įsipareigojimai LLV bajorijai. O tai reiš- kė, kad įžadui privalės prisiekti būsimi valdovai ir jų įpėdiniai. Taip įža- do įstatymas teisės normų hierarchijoje iškilo net virš Gegužės trečiosios konstitucijos. Jo negalėjo pakeisti net ekstraordinariniai seimai, kurie kas 25 metai turėjo teisę taisyti konstituciją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |