Bajorija laikė save visagale: kiekvienas bajoras tarėsi galįs būti išrinktas net karalium, o karalius buvo laikomas tik bajorijos pasikviestuoju valdovu. Jis turėdavo tik tiek valdžios, kiek bajorija jam duoda- vo jo išrinkimo metu sudaromąja sutartimi — pacta conventa. Tad kai Zigmantas Vaza, o vėliau iš dalies ir jo sūnūs ėmė siekti absoliutizmo, tai Lietuvos ir Lenkijos bajorija tam drauge pasi- priešino.
Lenkijos ir Lietuvos valstybės teisių sistemos požiūriu įžadas tapo pacta conventa dalimi: taip nuo 1573 m. buvo vadinami elekcinių valdovų įsipareigojimai LLV bajorijai.
Lenkijos ir Lietuvos valstybės teisių sistemos požiūriu įžadas tapo pacta conventa dalimi: taip nuo 1573 m. buvo vadinami elekcinių valdovų įsipareigojimai LLV bajorijai. O tai reiš- kė, kad įžadui privalės prisiekti būsimi valdovai ir jų įpėdiniai. Taip įža- do įstatymas teisės normų hierarchijoje iškilo net virš Gegužės trečiosios konstitucijos. Jo negalėjo pakeisti net ekstraordinariniai seimai, kurie kas 25 metai turėjo teisę taisyti konstituciją.