oficijolas

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbingųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis bausmėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pareigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir ekskomunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakeliamą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvarka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai. Kaip minėtoji kapitula dėl atimtos iš kapitulos valdinių degtinės ir mažesnės, negu nurodyta, iškeptos 379 ## Puslapis 396 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS sententijs excommunicationis innodasset.