Jie rūpinosi visais dvaro ūkio reikalais, stengėsi padidinti jo pro duktingumą, išplėsti jį naujose, neapgyventose žemėse, įkur dinant juose dvaro žmones, arba nuomininkus. Taip pat ir kitais sumetimais Vytautas stengdavosi įkur dinti neužimtose, bet jam priklausomose žemėse, plėsdamas jose dvarų ūkį ir įkurdamas darbininkus, kuriuos atleisdavo nuo lažo ir padarydavo laisvus nuomininkus, arba tos žemės būdavo duodamos.
Vytauto dvarus administravo jo skiriami vietininkai. Jie rūpinosi visais dvaro ūkio reikalais, stengėsi padidinti jo produktingumą, išplėsti jį naujose, neapgyventose žemėse, įkurdinant juose dvaro žmones, arba nuomininkus. Jų priežiūroje dvarų darbus atlikinėjo baudžiauninkai, vergai ir laisvieji gyventojai, kurie nėjo karo tarnybon ir gyveno artimose apylinkėse.
Taip pat ir kitais sumetimais Vytautas stengdavosi įkurdinti neužimtose, bet jam priklausomose žemėse, plėsdamas jose dvarų ūkį ir įkurdamas darbininkus, kuriuos atleisdavo nuo lažo ir padarydavo laisvus nuomininkus, arba tos žemės būdavo duodamos turtingesniems, nes iš jų tikėtasi geresnės karinės prievolės atlikimo. Taip buvo kolonizuojama ir Žemaitija ir kiti kraštai.
Tai buvo tam tikra žemės valdymo reforma, Vytauto įvykdyta rusiškuose kraštuose, ir praplėtusi jo nuosavų žemių plotą, susiaurėjusi Lietuvoje. Vytauto dvarus administravo jo skiriami vietininkai. Jie rūpinosi visais dvaro ūkio reikalais, stengėsi padidinti jo produktingumą, išplėsti jį naujose, neapgyventose žemėse, įkurdinant juose dvaro žmones, arba nuomininkus.