Dusburgietiška religinė priešo etiketė, kuria idealizuojamas tikėjimo gynimo karas. Terminas šiame leidinyje neveikia kaip neutralus etnonimas, bet kaip poleminis priešo vaizdinys.
Dusburgiečio veikale nemaža moralizacijos, pamokymų, stebuklų, vizijų, nepaprastų įvykių. Jau kronikos pratarmėje autorius idealizuoja pirmuosius Ordino brolius, kurie, atsisakę kilmingų titulų, prabangių drabužių ir kt., nuolankiai dirbo paprasčiausius darbus; pasirinko neturtą, pavojus, rūpesčius ir vienatvę, vilkėjo ašutines arba šarvus, kiekvienu momentu pasiryžę ginti tikėjimą kare su netikėliais.
Dusburgiečio veikale nemaža moralizacijos, pamokymų, stebuklų, vizijų, nepaprastų įvykių. Jau kronikos pratarmėje autorius idealizuoja pirmuosius Ordino brolius, kurie, atsisakę kilmingų titulų, prabangių drabužių ir kt., nuolankiai dirbo paprasčiausius darbus; pasirinko neturtą, pavojus, rūpesčius ir vienatvę, vilkėjo ašutines arba šarvus, kiekvienu momentu pasiryžę ginti tikėjimą kare su netikėliais.