1864 m. Molodečne įsteigta mokytojų seminarija negalėjo parengti pakankamai mokytojų Lietuvos ir baltarusių švietimo apygardoms.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 497
(Rimšos kūrinys). nerūpėjo: gana buvo to, kad jie rusai ir kad šiek tiek pramokyti. Paruoštų mokytojų tada labai trūko, nes baltarusių ir Lietuvos švietimo apygardoms tebuvo įsteigta tik viena mokytojų semi- narija (1864 m.) Molodečnoj, kuri, be abejo, tokiam dideliam plotui negalėjo paruošti kiek reikiant mokytojų. Tik vėliau (1872 m.) Panevėžy buvo įsteigta mokytojų seminarija, kuri ruošdavo mokytojus visai Lietuvai (be Užnemunės).
1866 m. Veiveriuose įsteigta mokytojų seminarija rengė pradžios mokyklų mokytojus ir dėstė lietuvių kalbą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 499
Vienos kongreso dalyviais, kurie jai pavedė Lenkų karalystę, Užnemunėje neišdrįso griebtis tokios griežtos rusinimo politikos. Be to, ten lietuviai dar ir dėl to buvo mažiau spaudžiami, kad valdžia norėjo juos atitraukti nuo lenkų. Pradžios mokyklų mokytojams paruošti tenai buvo įsteigta mokytojų seminarija Veiveriuose (1866 m.), kurioje buvo dės- toma ir lietuvių kalba.
1872 m. Panevėžyje įsteigta mokytojų seminarija rengė mokytojus visai Lietuvai, išskyrus Užnemunę.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 497
(Rimšos kūrinys). nerūpėjo: gana buvo to, kad jie rusai ir kad šiek tiek pramokyti. Paruoštų mokytojų tada labai trūko, nes baltarusių ir Lietuvos švietimo apygardoms tebuvo įsteigta tik viena mokytojų semi- narija (1864 m.) Molodečnoj, kuri, be abejo, tokiam dideliam plotui negalėjo paruošti kiek reikiant mokytojų. Tik vėliau (1872 m.) Panevėžy buvo įsteigta mokytojų seminarija, kuri ruošdavo mokytojus visai Lietuvai (be Užnemunės).