Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Mask vos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvo je atžvilgiu. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto pri imtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Mask vą.
Širdgėlos ir senatvės kamuojamas, praradęs bet kokią viltį 159 ## Puslapis 176 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS kada nors turėti taip godotą karūną, jis sunkiai susirgo, o gausiai susirinkę svetimšaliai pradėjo išsivažinėti iš Vilniaus. Liko tik vienas Fotijas, Maskvos metropolitas, ketinęs išprašyti Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos; gražiai, kaip byloja Rusios metraštininkai, buvo Vytauto priimtas, bet dėl ano ligos nieko nelaimėjęs, irgi išvyko į Maskvą. Tuo tarpu karalius, regėdamas didįjį kunigaikštį kasdien silpstantį ir būdamas tikras, kad šis jau galutinai atsisakė savo sumanymo, aukštuosius didikus iš savo tarybos išsiuntė atgal į Lenkiją, kad jam netrukdytų Vytauto mirties atveju.
Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Maskvos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvoje atžvilgiu. Kenksmingą tos viršenybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąstvmo būdui ne kartą didysis kunigaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir nemažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metropolitams. Vytautas užkirto tam kelią, nutraukdamas iš karto visus ryšius su naujai išrinktu Maskvos metropolitu Fotijumi ir paliepdamas vyskupams, susirinkusiems į Naugarduką, išrinkti iš savo tarpo Lietuvai atskirą metropolitą.