Gediminui nepasisekė išlaikyti Lietuvos metropolijos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 250
žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas naujas įpėdinis. Lietuvos metropolijos Gediminui nepasisekė išlai kyti dėl priešiško nusistatymo Maskvos žemėse gyvenančio Kijevo metropolito Teognosto. Šio intrygų ir sudarytų kliūčių siūlai vedė į Maskvą.
Kijevo metropolijos rezidencija buvo perkelta į Vladimirą Maskvos žemėse.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 250
žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas naujas įpėdinis. Lietuvos metropolijos Gediminui nepasisekė išlai kyti dėl priešiško nusistatymo Maskvos žemėse gyvenančio Kijevo metropolito Teognosto. Šio intrygų ir sudarytų kliūčių siūlai vedė į Maskvą.
1389 m. Lietuvos metropolija nutrūko, o 1415 m. buvo trumpam atnaujinta.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 271
Nuo 1389 m. Lietuvos metropolija vėl paliovė egzistavusi iki pat 1415, kai Gri-\ngorijaus Camblako asmenyje Vytautas trumpam laikui išsirūpino\njos atnaujinimą, tepatverusį vos penkerius metus.
1300 m. metropolitas Maksimas perkėlė Kijevo metropolijos rezidenciją į Vladimirą prie Kliazmos, didindamas pavojų Lietuvos stačiatikių plotams.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 250
Iš vis labiau silpnėjančio Kijevo metropolijos rezidencijos\nperkėlimas į Vladimirą (prie Kliazmos) Maskvos žemėse (tai atliko\n1300 m. metropolitas Maksimas), Lietuvos valstybingumui stačia\ntikių plotuose augino rimtą pavojų.
Gediminui nepavyko išlaikyti Lietuvos metropolijos dėl Maskvos žemėse gyvenusio Kijevo metropolito Teognosto priešiškumo.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 250
žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas naujas įpėdinis. Lietuvos metropolijos Gediminui nepasisekė išlai kyti dėl priešiško nusistatymo Maskvos žemėse gyvenančio Kijevo metropolito Teognosto. Šio intrygų ir sudarytų kliūčių siūlai vedė į Maskvą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 270
Ir Algirdas, ir Maskvos kunigaikštis tuo\npačiu laiku dėjo stiprių pastangų atnaujinti arba išlaikyti savo\nvalstybės ribose arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo\ngyventojams.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 271
1354 m. Konstan-\ntinopolio patriarchas paskyrė atskirą Lietuvos valstybei priklau-\nsančių žemių metropolitą — arkivyskupą Romaną.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 271
Lietuvos stačiatikių metropolija nebebuvo\natnaujinta, bet vėl tapo pajungta maskviniam « visos Rusijos metropolitui ». Tik po dau-\ngelio pastangų Algirdui vėl pavyko Konstantinopolio patriarchą\nFilotėją įtikinti Lietuvos ortodoksų labui.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 271
Patriarchas Lietuvos stačiatikių metro-\npolitu 1375 paskyrė vienuolį Kiprijoną († 1381), kuris pastoviai\ngyveno didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje, Kijevą pasirinkdamas\nsostine. Bet Algirdo pasiektas laimėjimas ilgesnį laiką nepatvėrė.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pagaliau jam pasi sekė atstatyti Vytenio ir Gedimino laikų padėtį. 1354 m. Konstan tinopolio patriarchas paskyrė atskirą Lietuvos valstybei priklau sančių žemių metropolitą — arkivyskupą Romaną.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Konstan tinopolio patriarchas paskyrė atskirą Lietuvos valstybei priklau sančių žemių metropolitą — arkivyskupą Romaną. Po Romano mirties (1361), Maskvai ir Aleksiui rūpinantis, Lietuvos stačiatikių metropolija nebebuvo atnaujinta, bet vėl tapo pajungta maskviniam « visos Rusijos metropolitui ». Tik po dau gelio pastangų Algirdui vėl pavyko Konstantinopolio patriarchą Filotėją įtikinti Lietuvos ortodoksų labui.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Algirdas 1370 smarkiai pasisakė prieš Aleksį, atsakydamas į priekaištus savo laiške Kons tantinopolio Filotejui^16. Patriarchas Lietuvos stačiatikių metro politu 1375 paskyrė vienuolį Kiprijoną († 1381), kuris pastoviai gyveno didžiojoje Lietuvos kunigaikštijoje, Kijevą pasirinkdamas sostine. Bet Algirdo pasiektas laimėjimas ilgesnį laiką nepatvėrė.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Maskvos Dimitras Kiprijono nepripažino ir dėjo pastangų Lietuvai metropolitu įšventinti vieną savo numatytą vienuolį. Nuo 1389 m. Lietuvos metropolija vėl paliovė egzistavusi iki pat 1415, kai Gri gorijaus Camblako asmenyje Vytautas trumpam laikui išsirūpino jos atnaujinimą, tepatverusį vos penkerius metus.