Sovietiniai istorikai Lietuvos istoriją skirstė pagal marksistinę periodizaciją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 41
Šitaip periodizuodami Lietuvos praeitį, tarybiniai istorikai savo\nmarksistinėje teorijoje ir Lietuvos istorijos skirstymo atveju norėjo\nbūti logiškai konsekventiški. Bet jų periodizacija yra svetima\nlietuvių tautos istorijos faktams. Ji net užtenkamai neatsižvelgia\nį pačios liaudies socialinius, kultūrinius bei ūkinius santykius.
Marksistinė Lietuvos istorijos periodizacija feodalizmo epochą skirstė į valstybės susidarymo ir baudžiavos įsigalėjimo laikotarpius.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 40
Marksistinė Lietuvos istorijos periodizacija yra paprasta. Pa\ngal ją, I-sis Lietuvos TSR istorijos tomas apima feodalizmo epochą\n(iki 1861 m.). Joje feodalinių santykių atsiradimo ir Lietuvos vals\ntybės susidarymo laikotarpį (IX-XV amž.) pakeičia baudžiavinių\nsantykių įsigalėjimo šimtmečiai (iki XVIII amž. pirmos pusės).\nO toliau seka naujas laikotarpis, tai šimtmetis baudžiavinio ūkio\nirimo ir kapitalistinių santykių atsiradimo (iki XIX amž. pusės).
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 40
Pritaikydami ir Lietuvos istorijos laukui komunistinės istorio\ngrafijos nomenklatūrą, tarybiniai istorikai čia tematė du ryškius\nlaikotarpius. Pirmąjį jų (iki XIX amž. galo) atbaigia kapitalizmo\nvystymasis po baudžiavos panaikinimo ir lietuvių nacijos susifor\nmavimas, kai lietuvių liaudis išėjo į kovą prieš nacionalinę prie\nspaudą. Antrasis laikotarpis pradedamas naujo šimtmečio (XX)\npačia pradžia, kada imperializmo ir buržuazinių bei demokratinių\nrevoliucijų metais iš viso pakyla revoliucinis judėjimas.