Lietuvos istorijos skirstymas pagal marksistinę teoriją, remiantis feodalizmo, baudžiavos, kapitalizmo ir imperializmo etapais. Autorius aprašo sovietinių istorikų taikytą schemą ir ją kritikuoja kaip svetimą lietuvių istorijos faktams.
Marksistinė Lietuvos istorijos periodizacija yra paprasta. Pagal ją, I-sis Lietuvos TSR istorijos tomas apima feodalizmo epochą (iki 1861 m.). Joje feodalinių santykių atsiradimo ir Lietuvos valstybės susidarymo laikotarpį (IX-XV amž.) pakeičia baudžiavinių santykių įsigalėjimo šimtmečiai (iki XVIII amž. pirmos pusės). O toliau seka naujas laikotarpis, tai šimtmetis baudžiavinio ūkio irimo ir kapitalistinių santykių atsiradimo (iki XIX amž. pusės).
Šitaip periodizuodami Lietuvos praeitį, tarybiniai istorikai savo marksistinėje teorijoje ir Lietuvos istorijos skirstymo atveju norėjo būti logiškai konsekventiški. Bet jų periodizacija yra svetima lietuvių tautos istorijos faktams. Ji net užtenkamai neatsižvelgia į pačios liaudies socialinius, kultūrinius bei ūkinius santykius.