Rusai nuo senų laikų Velykų dieną dovanodavo vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą. Rusai nuo senų senovės buvo įpratę Velykų dieną dovanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą.
Kai, sutikdami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmonių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdovanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mudviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu. Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną dovanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą. Algirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, tačiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kunigaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, neatmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą šventovių.
Kai, sutikdami su šitokiomis sąlygomis; prisiekė valdovas Dimitrijus, vyriausiasis šventikas, žmonių vadinamas metropolitu, viečė ir žymiausieji bajorai, Algirdas, tą pačią dieną įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdovanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mudviejų greičiau pakyla į karą"), velykiniu kiaušiniu. Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną dovanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą. Algirdas, nors viešai laikėsi stabmeldžių apeigų, tačiau, neseniai savo žmonos Julijonos, Vitebsko kunigaikščio dukters, noru sutikęs priimti krikščionybę, neatmetė rusų apeigų ir rusams Vitebske pastatė porą šventovių.