Sugraudintas ant galo jo pasakomis, pats po piežius Celestinas III apskelbė atpuskus ir griekų atleidimą tiems visiems krikščionims, kurie eis ka riauti pagonių į žemaičių kraštą ir tomis pačiomis privilijomis, aiba liecybomis, džiaugsis kaip jei tie, kurie.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 179
Tuo tarpu Bertoldas, vyskupas Padaugavio, kaip viršiaus minavojau, skatino Teutonijoj krikščionis ginklą imti ir, apsiženklinus kryžium, taip pat eiti į Žemaičius ir Lietuvą netikėlių krikštyti. Sugraudintas ant galo jo pasakomis, pats popiežius Celestinas III apskelbė atpuskus ir griekų atleidimą tiems visiems krikščionims, kurie eis kariauti pagonių į žemaičių kraštą ir tomis pačiomis privilijomis, aiba liecybomis, džiaugsis kaip jei tie, kurie ėjo į Žemę Šventą Išganytojo grabo išliuosuoti nuo turkų netikėlių, kaip viršiaus minavojau. Tokie karės žygiai krikščionų prieš netikėlius vadinos kryžiaus karės, o karėjai vadinos kryžėjais, arba kryžokais, tai yra už kryžių kariaujančiais, vadino juos taip pat meldžionimis, tai yra kare Dievą maldaujančiais sau atleidimo nuodėmių, kursai žodis šiandien dar pas žemaičius ir lietuvius yra minavojamas — meldžionis, meldžionų kapai.
Ant galo padidino jų patį iždą, nes vien liecybas pirmųjų popiežių patvirtindamas, bet dar leisdamas jiems visur prekioti o iškeikdamas visus tuos, kurie nuo jų muito ar kito kokio mokesnio reikalautų1.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 368
Įstatė, jog kryžėjai vienos valdžios savo mistro ir kapitulos teklauso, nuo kitų visų vyresnybių yra liuosais. Nekakinos Aleksandras IV padauginęs jų skaitlių, bet dar norėjo juos pagodinti, iškeikdamas visus tuos, kurie drįstų zokanyką kryžėją abydyti ar užtikti. Ant galo padidino jų patį iždą, nes vien liecybas pirmųjų popiežių patvirtindamas, bet dar leisdamas jiems visur prekioti o iškeikdamas visus tuos, kurie nuo jų muito ar kito kokio mokesnio reikalautų1.
Jomylista Habsburgas, tapęs viešpačiu vokyčių, ne vien patvirtino visas liecybas ir dovenas savo praėjūnų, bet dar dovenojo jiems visas žemes, nuo lietuvių ir žemaičių užimtąsias, ir ap siskelbė jų užtarytoju ir sargu.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 441
Bekariaujant lietuviams su lenkais, kryžėjai tuo tarpu rado sau bendrus, kurie juos pradėjo šelpti ir stiprinti. Jomylista Habsburgas, tapęs viešpačiu vokyčių, ne vien patvirtino visas liecybas ir dovenas savo praėjūnų, bet dar dovenojo jiems visas žemes, nuo lietuvių ir žemaičių užimtąsias, ir apsiskelbė jų užtarytoju ir sargu. Popiežius Grigalius X liepė Lugdune ant surinkimo bažnyčios kunigams atduoti savo dešimtines kryžėjams ant karių su netikėliais lietuviais, leisdamas jų zokanui apsisavinti valsčiais ir turtais tų visų, kurie stojo į jų zokaną.