Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomijos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadino „lenkų pradų naikinimo“ politika.
Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomijos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadino „lenkų pradų naikinimo“ politika.
L I E T U V O S I S T O R I J A 106 Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomijos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadino „lenkų pradų naikinimo“ politika. Šios politikos ideologiniu pagrindu tapo nuo Ivano Rūsčiojo laikų žinoma nuostata pretenduoti į LDK žemes, kaip Rusijai neva „istorinio pirmumo“ principu turintį priklausyti paveldą. Atseit LDK iki jos pagoniškosios dalies katalikiško krikšto ir Krėvos unijos su Lenkija buvo viena iš stipriausių rusų valstybių, konkuravusi su Maskva dėl rusų žemių suvienijimo. Tad ilgainiui rusais būtų tapę ir patys šios valstybės kūrėjai – etniniai lietuviai. Neva po Liublino unijos LDK tebuvo Lenkijos valda. Taigi, „susigrąžinusi“ tai, kas jai priklauso pagal „istorinio pirmumo teisę“, Rusija turi teisę, kad ir prievarta, „atkurti istorinį teisingumą“.
L I E T U V O S I S T O R I J A 106 Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomijos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadino „lenkų pradų naikinimo“ politika. Šios politikos ideologiniu pagrindu tapo nuo Ivano Rūsčiojo laikų žinoma nuostata pretenduoti į LDK žemes, kaip Rusijai neva „istorinio pirmumo“ principu turintį priklausyti paveldą. Atseit LDK iki jos pagoniškosios dalies katalikiško krikšto ir Krėvos unijos su Lenkija buvo viena iš stipriausių rusų valstybių, konkuravusi su Maskva dėl rusų žemių suvienijimo. Tad ilgainiui rusais būtų tapę ir patys šios valstybės kūrėjai – etniniai lietuviai. Neva po Liublino unijos LDK tebuvo Lenkijos valda. Taigi, „susigrąžinusi“ tai, kas jai priklauso pagal „istorinio pirmumo teisę“, Rusija turi teisę, kad ir prievarta, „atkurti istorinį teisingumą“.
L I E T U V O S I S T O R I J A 106 Caro valdžia: „Čia nebus Lenkijos“ Po sukilimo Lenkijos karalystė neteko politinės autonomijos, o buvusiose LDK žemėse caro valdžia griebėsi politikos, kurią pavadino „lenkų pradų naikinimo“ politika. Šios politikos ideologiniu pagrindu tapo nuo Ivano Rūsčiojo laikų žinoma nuostata pretenduoti į LDK žemes, kaip Rusijai neva „istorinio pirmumo“ principu turintį priklausyti paveldą. Atseit LDK iki jos pagoniškosios dalies katalikiško krikšto ir Krėvos unijos su Lenkija buvo viena iš stipriausių rusų valstybių, konkuravusi su Maskva dėl rusų žemių suvienijimo. Tad ilgainiui rusais būtų tapę ir patys šios valstybės kūrėjai – etniniai lietuviai. Neva po Liublino unijos LDK tebuvo Lenkijos valda. Taigi, „susigrąžinusi“ tai, kas jai priklauso pagal „istorinio pirmumo teisę“, Rusija turi teisę, kad ir prievarta, „atkurti istorinį teisingumą“.