Augustas paragino savo legatus su kunigaikščiu Ivanu kalbėtis ir dėl Livonijos reikalų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 698
Apiplėšęs Dorpatą, išsivarė į nelaisvę miesto bei\napygardos valdytoją Dorpato vyskupą ir visą dvasinin\nkų kolegiją. Kai ši žinia pasiekė Lenkiją, Augustas, sku\nbiai pasiuntęs žygūną, paragino savo legatus pasikal\nbėti su kunigaikščiu Ivanu ir dėl Livonijos reikalų. Tuo\ntarpu priešas, apsvaigęs nuo šitokių laimėjimų ir pra\nradęs saiko jausmą, nei pats paisė teisingumo, nei lega\ntams leido ką siūlyti dėl Livonijos ir net dėl taikos su\nLietuva.
Legatams pareikalavus Seversko ir Smolensko, Maskvos didikai atsisakė tartis dėl užimtų žemių grąžinimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 698
Tuo\ntarpu priešas, apsvaigęs nuo šitokių laimėjimų ir pra\nradęs saiko jausmą, nei pats paisė teisingumo, nei lega\ntams leido ką siūlyti dėl Livonijos ir net dėl taikos su\nLietuva. Legatams reikalaujant Seversko ir Smolensko,\nMaskvos didikai atsakė, kad nesą kunigaikščio įgalioti\ntartis dėl užimtų žemių sugrąžinimo.\nEsą taikos\n1558 m e ta i\nM a s k v o s\nv a ld o v a s\nįsiv e ržia\nį\nL ivo n iją ,\nk a raliau s le g a tu s iš \nsiu n čia a tg a l n e d a v ę s\nv iltie s s u sita ik y ti\n701\n\n## Puslapis 700\n\nsusitarimą galima būsią sudaryti tik tada, kai šie pasi\ntrauksią iš likusios Rusios dalies, kuri dabar lietuvių ir\nlenkų rankose.
Legatams reikalaujant Seversko ir Smolensko, Maskvos didikai atsakė, kad nesą kunigaikščio įgalioti tartis dėl užimtų žemių sugrąžinimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 698
Tuo\ntarpu priešas, apsvaigęs nuo šitokių laimėjimų ir pra\nradęs saiko jausmą, nei pats paisė teisingumo, nei lega\ntams leido ką siūlyti dėl Livonijos ir net dėl taikos su\nLietuva. Legatams reikalaujant Seversko ir Smolensko,\nMaskvos didikai atsakė, kad nesą kunigaikščio įgalioti\ntartis dėl užimtų žemių sugrąžinimo.\nEsą taikos\n1558 m e ta i\nM a s k v o s\nv a ld o v a s\nįsiv e ržia\nį\nL ivo n iją ,\nk a raliau s le g a tu s iš \nsiu n čia a tg a l n e d a v ę s\nv iltie s s u sita ik y ti\n701\n\n## Puslapis 700\n\nsusitarimą galima būsią sudaryti tik tada, kai šie pasi\ntrauksią iš likusios Rusios dalies, kuri dabar lietuvių ir\nlenkų rankose.
Kojelavičiaus pasakojime senatoriai aiškino, kad Maskvos didikai, pasiuntę didžiojo kunigaikščio legatą pas karalių, galėtų sustabdyti kraujo praliejimą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 704
M aža to, jie išd rįsę v iešai grasinti, jo g iš viso atsisak y sią k lau sy ti k araliau s, pam atę, k ad n u o lato s atid ėlio jam as b ei v ilk in am as k aras, į k u rį Lie tu v a, gin d am a L ivoniją, p riv a la n ti p a tra u k ti su v isa k aro g aly b e ir k u riam luom ai v ien b alsiai esą p ritarę . V arg ais n eg ala is k eli sen a to ria i n uolankiom is, b e t įta i giom is kalbom is įtik in o n erim a u ja n čiu s b ajo ru s p alikti ginklus ra m y b ė je tiek, k iek Maskvos valdovas ai- u ž tru n k a k elio n ė iš M ask- kalhinėja karalių nuo v o s į V ilnių. G irdi, tu o tar- Livonijos gynimo pu M ask v o s didikai galėsią p asirū p in ti, išsiu n tę pas k a ra lių didžiojo k u n ig aik ščio legatą, su stab d y ti k ra u jo p ra liejim ą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kadangi už pergalę reikėtų mokėti nekaltų žmonių krauju ir gy vybe, jis pasiuntiniui vis dėlto atsakė, jog nepriešta rausiąs taikai, jeigu magistras asmeniškai jos paprašy siąs ir kuo greičiausiai paleisiąs iš kalėjimo bei sugrą žinsiąs į sostą arkivyskupą. Kas be ko, sunkios sąlygos, bet žmogui, žinančiam, kad po pralaimėjimo susilauks dar sunkesnių, rodėsi, jog geriau su šitomis sutikti, nei pradėti karą, kuris jam nežadėjo sėkmės. Todėl ma gistras su trimis šimtais bajorų atvyko pas karalių ir, paremtas Mikalojaus Radvilos, Nesvyžiaus kunigaikš čio, pasirašė ilgalaikį taikos susitarimą šitokiomis są lygomis.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kas be ko, sunkios sąlygos, bet žmogui, žinančiam, kad po pralaimėjimo susilauks dar sunkesnių, rodėsi, jog geriau su šitomis sutikti, nei pradėti karą, kuris jam nežadėjo sėkmės. Todėl ma gistras su trimis šimtais bajorų atvyko pas karalių ir, paremtas Mikalojaus Radvilos, Nesvyžiaus kunigaikš čio, pasirašė ilgalaikį taikos susitarimą šitokiomis są lygomis. Livonijos magistras su visa žeme ateityje bū siąs pavaldus karaliui, arkivyskupą tuoj pat sugrąžin siąs į sostą, pareikšdamas jam visokeriopą pagarbą ir atlygindamas nuostolius. Karo žygiui karaliaus pada rytas išlaidas padengsiąs iš ordino iždo. Jeigu Mask vos valdovas užpulsiąs ar Livoniją, ar Lietuvą, į kovą privalėsiančios stoti jungtinės abiejų tautų jėgos, be
Susietas teiginys: t-003
Susieti teiginiai: t-003