Be paties Vytauto ir Jogailos, čia atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščiai; atvyko daugybė Vytauto priklausomų rusų kunigaikščių; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigmantas, popiežiaus legatas ir daugelio Vokietijos miestų ir kunigaikščių atstovų.
Apiplėšęs Dorpatą, išsivarė į nelaisvę miesto bei\napygardos valdytoją Dorpato vyskupą ir visą dvasinin\nkų kolegiją. Kai ši žinia pasiekė Lenkiją, Augustas, sku\nbiai pasiuntęs žygūną, paragino savo legatus pasikal\nbėti su kunigaikščiu Ivanu ir dėl Livonijos reikalų. Tuo\ntarpu priešas, apsvaigęs nuo šitokių laimėjimų ir pra\nradęs saiko jausmą, nei pats paisė teisingumo, nei lega\ntams leido ką siūlyti dėl Livonijos ir net dėl taikos su\nLietuva.
Tuo\ntarpu priešas, apsvaigęs nuo šitokių laimėjimų ir pra\nradęs saiko jausmą, nei pats paisė teisingumo, nei lega\ntams leido ką siūlyti dėl Livonijos ir net dėl taikos su\nLietuva. Legatams reikalaujant Seversko ir Smolensko,\nMaskvos didikai atsakė, kad nesą kunigaikščio įgalioti\ntartis dėl užimtų žemių sugrąžinimo.\nEsą taikos\n1558 m e ta i\nM a s k v o s\nv a ld o v a s\nįsiv e ržia\nį\nL ivo n iją ,\nk a raliau s le g a tu s iš \nsiu n čia a tg a l n e d a v ę s\nv iltie s s u sita ik y ti\n701\n\n## Puslapis 700\n\nsusitarimą galima būsią sudaryti tik tada, kai šie pasi\ntrauksią iš likusios Rusios dalies, kuri dabar lietuvių ir\nlenkų rankose.
Tuo\ntarpu priešas, apsvaigęs nuo šitokių laimėjimų ir pra\nradęs saiko jausmą, nei pats paisė teisingumo, nei lega\ntams leido ką siūlyti dėl Livonijos ir net dėl taikos su\nLietuva. Legatams reikalaujant Seversko ir Smolensko,\nMaskvos didikai atsakė, kad nesą kunigaikščio įgalioti\ntartis dėl užimtų žemių sugrąžinimo.\nEsą taikos\n1558 m e ta i\nM a s k v o s\nv a ld o v a s\nįsiv e ržia\nį\nL ivo n iją ,\nk a raliau s le g a tu s iš \nsiu n čia a tg a l n e d a v ę s\nv iltie s s u sita ik y ti\n701\n\n## Puslapis 700\n\nsusitarimą galima būsią sudaryti tik tada, kai šie pasi\ntrauksią iš likusios Rusios dalies, kuri dabar lietuvių ir\nlenkų rankose.
Kojelavičiaus pasakojime senatoriai aiškino, kad Maskvos didikai, pasiuntę didžiojo kunigaikščio legatą pas karalių, galėtų sustabdyti kraujo praliejimą.
M aža to, jie išd rįsę v iešai grasinti, jo g iš viso atsisak y sią k lau sy ti k araliau s, pam atę, k ad n u o lato s atid ėlio jam as b ei v ilk in am as k aras, į k u rį Lie tu v a, gin d am a L ivoniją, p riv a la n ti p a tra u k ti su v isa k aro g aly b e ir k u riam luom ai v ien b alsiai esą p ritarę . V arg ais n eg ala is k eli sen a to ria i n uolankiom is, b e t įta i giom is kalbom is įtik in o n erim a u ja n čiu s b ajo ru s p alikti ginklus ra m y b ė je tiek, k iek Maskvos valdovas ai- u ž tru n k a k elio n ė iš M ask- kalhinėja karalių nuo v o s į V ilnių. G irdi, tu o tar- Livonijos gynimo pu M ask v o s didikai galėsią p asirū p in ti, išsiu n tę pas k a ra lių didžiojo k u n ig aik ščio legatą, su stab d y ti k ra u jo p ra liejim ą.