Rytprūsiuose, palei žemutinę Vyslą, jau yra žinomi upių krantų aukštumose įkurti kuopiniai kaimai (Haufendoerfer). Gyvendami savo medinėse šiaudais dengtose dvišlaičiais stogais triobose, lietuviai, kaip ir kiti baltai, būrėsi į kuopinius kaimus. Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitai kydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo.
Gyvendami savo medinėse šiaudais dengtose dvišlaičiais stogais triobose, lietuviai, kaip ir kiti baltai, būrėsi į kuopinius kaimus. Apie prūsus ir įsakmiai apie jotvingius yra žinoma, jog, norėdami apsisaugoti nuo priešų, jie turėjo susimesti į sustiprintus kaimus. Galėjo tas pat būti ir Lietuvoje, kai gyventojai iš sunkiau apginamų vietų ordino karų laikais vis labiau traukėsi į uždarų sodybų plotus. Kuršiai ir žiemgaliai yra taip pat gyvenę kaimais. Net ir pas vienkiemius pamėgusius lietgalius yra atrasta kuopinių kaimų.
Istorinių laikų sąvartoje, šalia įprastinių kuopinių kaimų, pasitaikydavo lietuvių gyvenamų viensėdžių sodybų, tačiau kaiminės sodybos dominavo. Pagrindinis baltų užsiėmimas buvo žemės darbas, o šalia jo ėjo gyvulininkystė.
Iš antro tūkstantmečio pr. Kr. Rytprūsiuose, palei žemutinę Vyslą, jau yra žinomi upių krantų aukštumose įkurti kuopiniai kaimai (Haufendoerfer). Jie susidėdavo iš 10-12 nedidelių namų. Kuopiniai kaimai tada buvo budingi didelės dalies Europai, kur tik indoeuropiečiai įsikūrė.