Kolūkietis be kolūkio vadovybės leidimo negalėjo išsikelti, o menką atlygį už darbadienius papildydavo pajamomis iš 0,6 ha sodybinio sklypo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 215
Teroro politika darė savo – 1949 m. pradžioje į kolūkius buvo įstoję 4 proc., o metų pabaigoje – jau 62 proc. visų valstiečių, 1952 m. sukolektyvinta 94 proc. visos šalies žemės. Be kolūkių vadovybės leidimo kolūkietis negalėjo išsikelti į kitą gyvenamąją teritoriją. Kadangi žemę nusavino valstybė, kolūkietis, gaudamas menką atlygį už darbadienius, pragyveno iš 0,6 ha sodybinio žemės sklypo, gaudamas iš jo net apie 3/4 savo pajamų.
Varu į kolūkius varomi valstiečiai mažai uždirbo, nesistengė sąžiningai dirbti ir, nepaisydami bausmių, pradėjo vogti iš kolūkių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 216
Varu varomi į kolūkius valstiečiai nesistengė sąžiningai dirbti,
1949 m. pradžioje į kolūkius buvo įstoję 4 proc. visų valstiečių, o metų pabaigoje - jau 62 proc.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 215
Teroro politika darė savo – 1949 m. pradžioje į kolūkius buvo įstoję 4 proc., o metų pabaigoje – jau 62 proc. visų valstiečių, 1952 m. sukolektyvinta 94 proc. visos šalies žemės. Be kolūkių vadovybės leidimo kolūkietis negalėjo išsikelti į kitą gyvenamąją teritoriją. Kadangi žemę nusavino valstybė, kolūkietis, gaudamas menką atlygį už darbadienius, pragyveno iš 0,6 ha sodybinio žemės sklypo, gaudamas iš jo net apie 3/4 savo pajamų.