zodyno irasas

klaipėdiečiai klaipėdiškiai

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Lietuva klaipėdiečius laikė lietuviais ir skaičiavo, kad Klaipėdos krašte lietuviai sudaro 50,8 procento gyventojų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 153

1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašy- mo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. Kadangi Lietuva be vidinių skrupulų laikė „klaipėdiečius“ lie- tuviais, skaičiavo krašte esant 50,8 proc. lietuvių. Lietuva įgijo neužšalantį uostą.

t-002

Lietuva prarado lietuviškai kalbėjusių klaipėdiškių paramą, nes jie vietos seimelio rinkimuose balsavo už vokiškas partijas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 181

Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžio- sios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas parti- jas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas dauge- liu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Di- džiąją Lietuvą.

t-003vidutinis

Lietuva prarado lietuviškai kalbėjusius klaipėdiškius, kurie vietos seimelio rinkimuose balsavo už vokiškas partijas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 181

Kaunas bandė remtis atvykėliais iš Didžio- sios Lietuvos, tačiau dauguma jų buvo paprasti, neišsilavinę darbininkai. Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir psichologinių priežasčių prarado lietuviškai kalbėjusius „klaipėdiškius“, kurie rinkimuose į vietos seimelį balsavo už susitelkusias vokiškas parti- jas (panašiai kaip elzasiečiai ar Silezijos lenkai). Klaipėdos kraštas dauge- liu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Di- džiąją Lietuvą.

c-24875Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 181

Svarbiausia, kad Lietuva dėl sudėtingų socialinių, politinių tradicijų ir