Vis dėlto ir valdžiai buvo aišku, kad etninės Lietuvos kaimo mokyklose pradėti mokyti rusų kalbos mokytojui nemokant lietuviškai yra sunkiai įmanomas dalykas, kad visų pirma tokiam mokytojui reikia išleisti dvikalbius elementorius, kuriuose būtų ir rusiškų. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Didžiausia lietuvių sąjūdžio pergale ligi šiol laikomas 1904 m. pavasarį atšauktas lietuvių spaudos lotyniškuoju raidynu draudimas, jį panaikinus greitai atsirado ir legaliai pačiame krašte leidžiama lietuvių spauda.
Vis dėlto ir valdžiai buvo aišku, kad etninės Lietuvos kaimo mokyklose pradėti mokyti rusų kalbos mokytojui nemokant lietuviškai yra sunkiai įmanomas dalykas, kad visų pirma tokiam mokytojui reikia išleisti dvikalbius elementorius, kuriuose būtų ir rusiškų žodžių vertimai į lietuvių kalbą, užrašyti ne tradiciniu šiai kalbai lotyniškuoju raidynu, o rusų raidynu – kirilika. Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Vis dėlto ir valdžiai buvo aišku, kad etninės Lietuvos kaimo mokyklose pradėti mokyti rusų kalbos mokytojui nemokant lietuviškai yra sunkiai įmanomas dalykas, kad visų pirma tokiam mokytojui reikia išleisti dvikalbius elementorius, kuriuose būtų ir rusiškų žodžių vertimai į lietuvių kalbą, užrašyti ne tradiciniu šiai kalbai lotyniškuoju raidynu, o rusų raidynu – kirilika. Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.