Dusburgiečio kronikoje nobilis žymi prūsų ir lietuvių visuomenės socialines viršūnes.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
207 D. nobilis, Jer.— di hêren. Kilmingųjų (t. y. garsios giminės vyrų — viros preclaros genere — III, 100) terminu D. apibūdina to meto prūsų ir lietuvių visuomenės socialines viršūnes (III, 7, 21, 122, 220, 259, 318, 332 ir kt.); taip pat vadinami ir Lenkijos (II, 3; III, 357), Vokietijos, Anglijos (III, 327, 348; IV, 52; Papildymai, 9) feodalai. Kronikoje prūsų bei lietuvių kilmingieji vadinami ir kitais vardais. Tai pociores (galingesnieji — III, 4, 26, 186, 188, 210, 291), potentes (galingieji — III, 5, 21, 23, 122, 301, 332), domini (viešpačiai, valdovai — III, 188, 197, 228), seniores (senjorai, vyresnieji —III, 70, 184), taip pat reguli (III, 228), reges (III, 5 — kunigaikščiai; Jer.— dî kunge). Vulfstanas IX a. vardija aisčių cyning and [...] ricostan, t. y. kunigaikščius ir diduomenę (SRP, 1, p 733; LIS, 1, p. 22). Terminas ricostan reiškęs žmones, turinčius valdžią, galingus, turtingus (Пaшyтo B. T., Помезания..., c. 52), plg. pr. rikijs, rikis ‘viešpats’ (Būga K., 2, p. 85—86; 1, p. 160; 3, p. 496). Ilgainiui kilmingiesiems apibūdinti Prūsijoje įsigalėjo vitingų, o Lietuvoje — bajorų vardas.