Čekai pasiūlė Jogailai ir Vytautui Čekijos karaliaus vainiką, manydami, kad jie norės atkeršyti už pablogėjusius santykius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 398
Jogaila\n1419 m e ta i \nir Vytautas, įsitikinę, jog len\nkų reikalavimai teisėti, neat\nmetė šitokios galimybės ginčui išspręsti. Kai paaiškėjo, \nkad imperatoriaus sprendimai nesiremia teisingumu, \nkad jo skelbiamos ištarmės pažeidžia net moralės nor\nmas, jie atsisakė jo tarpinin-\n1420 m e ta i \nkavimo ir pasiryžo ginklu įro-\nkilusių tikybinių nesutarimų čekai atsisakė klausyti \nRomos bažnyčios, pradėjo atvirai maištauti prieš savo \nkaralių ir, kaip jau esu sakęs, sugalvojo paieškoti kai\nmyninėse šalyse jėgų, kuriomis galėtų remtis kovoje \nprieš imperatoriaus galybę. Žinodami, kad pastarojo\nČ ek a i siūlo karaliaus \nv a in ik ą \nJog a ila i \nir \nV y ta u tu i\nšiaurėje bei rytuose ir paska\ntino kaimynus čekus, atsikra\nčius teisėto valdovo valdžios, \npasisiūlyti į valdinius.
Čekai neišsižadėjo sumanymo ir antrą kartą siuntė žygūnus palenkti Jogailą bei Vytautą priimti karaliaus vainiką.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 398
Panašų atsakymą gavo jie ir iš\nVytauto. Tačiau čekai neišsižadėjo savo sumanymo,\nmanydami, jog troškimas gauti karaliaus vainiką įveiks\nkiekvieną atkaklų užsispyrėlį. Antrą kartą pasiuntę žy\ngūnus, jie vėl bandė palenkti Jogailos bei Vytauto šir\ndis.
Žinodami, kad pastarojo Č ek a i siūlo karaliaus v a in ik ą Jog a ila i ir V y ta u tu i šiaurėje bei rytuose ir paska tino kaimynus čekus, atsikra čius teisėto valdovo valdžios, pasisiūlyti į valdinius.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 398
Jogaila\n1419 m e ta i \nir Vytautas, įsitikinę, jog len\nkų reikalavimai teisėti, neat\nmetė šitokios galimybės ginčui išspręsti. Kai paaiškėjo, \nkad imperatoriaus sprendimai nesiremia teisingumu, \nkad jo skelbiamos ištarmės pažeidžia net moralės nor\nmas, jie atsisakė jo tarpinin-\n1420 m e ta i \nkavimo ir pasiryžo ginklu įro-\nkilusių tikybinių nesutarimų čekai atsisakė klausyti \nRomos bažnyčios, pradėjo atvirai maištauti prieš savo \nkaralių ir, kaip jau esu sakęs, sugalvojo paieškoti kai\nmyninėse šalyse jėgų, kuriomis galėtų remtis kovoje \nprieš imperatoriaus galybę. Žinodami, kad pastarojo\nČ ek a i siūlo karaliaus \nv a in ik ą \nJog a ila i \nir \nV y ta u tu i\nšiaurėje bei rytuose ir paska\ntino kaimynus čekus, atsikra\nčius teisėto valdovo valdžios, \npasisiūlyti į valdinius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po šių žygių garsas apie Vytauto pergales pasklido tarpu imperatorius Zigmantas apsiėmė tarpininkauti ir išspręsti jau keletą metų už sitęsusį lenkų ir kryžiuočių ginčą dėl kurių ne kurių žemių, nes, siaučiant dažnoms kovoms bei rietenoms, vargu ar galima buvo kitaip nustelbti šio be galo dai gaus karo želmenį. Jogaila 1419 m e ta i ir Vytautas, įsitikinę, jog len kų reikalavimai teisėti, neat metė šitokios galimybės ginčui išspręsti. Kai paaiškėjo, kad imperatoriaus sprendimai nesiremia teisingumu, kad jo skelbiamos ištarmės pažeidžia net moralės nor mas, jie atsisakė jo tarpinin- 1420 m e ta i kavimo ir pasiryžo ginklu įro- kilusių tikybinių nesutarimų čekai atsisakė klausyti Romos bažnyčios, pradėjo atvirai maištauti prieš savo karalių ir, kaip jau esu sakęs, sugalvojo paieškoti kai myninėse šalyse jėgų, kuriomis galėtų remtis kovoje prieš imperatoriaus galybę.
Susietas teiginys: t-003
Susieti teiginiai: t-003