Santrauka
Karakolė šiame šaltinyje apibrėžiama kaip šaudymo ir persirikiavimo manevras: iššovusi priekinė eilė traukiasi į rikiuotės galą ir ten užtaiso ginklus. Taktika tiesiogiai siejama su švedų raitarais.
Žodis ir formos
- Pagrindinė forma:
karakolė. - Vartojamos formos:
karakolė,karakoliavimo taktika,sraigė.
Reikšmė iš konteksto
Terminas žymi kovinę seką, kurioje eilės šaudo pakaitomis, nuolat persirikiuodamos.
Vartojimas
Šaltinyje žodis aptariamas XVII a. kavalerijos taktikos kontekste, ypač kalbant apie švedų raitarus.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Karakolė šiame šaltinyje apibrėžiama kaip priekinės šaulių eilės iššovimo, pasisukimo ir persirikiavimo į rikiuotės galą seka. | c-001 | |
| t-004 Švedų raitarai šiame šaltinyje tiesiogiai siejami su karakoliavimo taktika. | c-002 | |
| t-005 Priekinė šaulių eilė, iššovusi salvę, pasisuka dešinėn ir pro rikiuotės šoną žygiuoja į savo rikiuotės galą ir ten užtaiso ginklus, tai vadinamoji karakolė arba „sraigė“. | c-003 | |
| t-006 Švedų raitarai, pasikliaudami karakoliavimo taktika, vengdavo artimo mūšio, todėl husarams ginklais, kaip raitelių taktikos pagrindas, išliko ir toliau vystėsi Lietuvoje ir Lenkijoje, taip pat Austrijoje (šalyse, kurioms tekdavo \| kariauti su rytietiško. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Karakolė šiame šaltinyje apibrėžiama kaip priekinės šaulių eilės iššovimo, pasisukimo ir persirikiavimo į rikiuotės galą seka.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Priekinė šaulių eilė, iššovusi salvę, pasisuka dešinėn ir pro rikiuotės šoną žygiuoja į savo rikiuotės galą ir ten užtaiso ginklus, tai vadinamoji karakolė arba „sraigė“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švedų raitarai šiame šaltinyje tiesiogiai siejami su karakoliavimo taktika.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
P. Snayerso paveikslo „Salaspilio mūšis“ fragmente Švedij iu es raita tė jau pašlijusi, netrukus prasidės bėgimas. Švedų raitarai, pasikliaudami karakoliavimo taktika,
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Priekinė šaulių eilė, iššovusi salvę, pasisuka dešinėn ir pro rikiuotės šoną žygiuoja į savo rikiuotės galą ir ten užtaiso ginklus, tai vadinamoji karakolė arba „sraigė“.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Priekinė šaulių eilė, iššovusi salvę, pasisuka dešinėn ir pro rikiuotės šoną žygiuoja į savo rikiuotės galą ir ten užtaiso ginklus, tai vadinamoji karakolė arba „sraigė“.
Ai 4) 4
letininky (pikinieriy)
Muškietinink das uškietininkų
padalinių vadai
ta AAS V
A A 5
PP
Katalikų kavalerijai pavojingai priartėjus prie protestantų pėstininkų bataliono, muškietininkai pasitraukia už ietininkų, kurie turi atremti kavalerijos ataką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švedų raitarai, pasikliaudami karakoliavimo taktika, vengdavo artimo mūšio, todėl husarams ginklais, kaip raitelių taktikos pagrindas, išliko ir toliau vystėsi Lietuvoje ir Lenkijoje, taip pat Austrijoje (šalyse, kurioms tekdavo | kariauti su rytietiško.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Švedų raitarai, pasikliaudami karakoliavimo taktika,
vengdavo artimo mūšio, todėl husarams
ginklais, kaip raitelių taktikos pagrindas, išliko ir toliau vystėsi Lietuvoje ir Lenkijoje, taip pat Austrijoje (šalyse, kurioms tekdavo | kariauti su rytietiško pavyzdžio kariuomenėmis).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |