Santrauka
Karakolė šiame šaltinyje apibrėžiama kaip šaudymo ir persirikiavimo manevras: iššovusi priekinė eilė traukiasi į rikiuotės galą ir ten užtaiso ginklus. Taktika tiesiogiai siejama su švedų raitarais.
Žodis ir formos
- Pagrindinė forma:
karakolė. - Vartojamos formos:
karakolė,karakoliavimo taktika,sraigė.
Reikšmė iš konteksto
Terminas žymi kovinę seką, kurioje eilės šaudo pakaitomis, nuolat persirikiuodamos.
Vartojimas
Šaltinyje žodis aptariamas XVII a. kavalerijos taktikos kontekste, ypač kalbant apie švedų raitarus.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Karakolė, arba „sraigė“, reiškė šaulių priekinės eilės pasitraukimą į rikiuotės galą po salvės. |
| t-002 Karakolė buvo taktika, kai priekinė šaulių eilė po salvės pasisukdavo dešinėn, žygiuodavo į rikiuotės galą ir ten užtaisydavo ginklus. |
| t-003 Švedų raitarai pasikliovė karakoliavimo taktika. |
| t-004 Švedų raitarai, pasikliaudami karakoliavimo taktika, vengdavo artimo mūšio. |
| t-005 Karakolės metu priekinė šaulių eilė, iššovusi salvę, pasisukdavo dešinėn, grįždavo į rikiuotės galą ir ten užtaisydavo ginklus. |