Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

generalgubernatorius

4 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Generalgubernatorius – valstybės vadovo paskirtas aukšto rango atstovas valdyti kitai teritorijai, dažniausiai kolonijai. Dabar generalgubernatoriaus titulas naudojamas Tautų Sandraugoje, istoriškai naudotas Britų imperijoje, Nyderlandų karalystėje, Rusijos imperijoje ir kitur.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Generalgubernatorius – imperijos administracinė institucija, veikusi kaip tarpinė grandis tarp centro valdžios ir kelių gubernijų. Caro skiriamas generalgubernatorius kontroliavo kelių gubernijų administraciją, o jo valdžiai buvo pavaldi ir tose gubernijose dislokuota kariuomenė. Rusijos šiaurės vakarų kraštą valdė Vilniaus generalgubernatorius, todėl ši institucija buvo tiesiogiai susijusi su regiono administravimu. Išskirtiniu jos veikimo pavyzdžiu tapo Michailas Muravjovas: paskirtas Vilniaus generalgubernatoriumi, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties ir gavęs caro įgaliojimus, jis ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo bei teroro priemonių.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, ragi- nančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjo- vas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgalioji- mus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai išmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių reforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta vykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) · c-48499

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Reikšmė
  • Generalgubernatorius – caro skiriamas pareigūnas, kontroliavęs kelių gubernijų administraciją; jam buvo pavaldi tose gubernijose dislokuota kariuomenė.
  • Imperijos sostinių ir pakraščių regionuose generalgubernatoriaus institucija veikė kaip tarpinė grandis tarp centro valdžios ir gubernijų.
VartosenaŠaltinių nesutarimas
  • Istoriniuose šaltiniuose vartojama kalbant apie Vilniaus generalgubernatorių, valdžiusį Rusijos šiaurės vakarų kraštą.
  • Terminas vartojamas apibūdinant pareigūną, kuris konkrečiu istoriniu laikotarpiu galėjo nesutikti su vyskupo Motiejaus Valančiaus nuomone.
  • Rusijos šiaurės vakarų krašto rusinimo laikotarpio aprašymas; šaltinis nurodo istorinę to meto administracinę vartoseną.
  • Petras Puzaras aprašo generalgubernatoriaus ir vyskupo Motiejaus Valančiaus santykius bei jų sąveiką; vertinimas priskirtas šaltinio autoriui.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, raginančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai išmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių reforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta vykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Į didesnius dalinius sukilėliai jau nesitelkė, vadovavosi partizaninio karo nedidelių antpuolių taktika. Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, raginančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių.
t-003vidutinis

Rusijos šiaurės vakarų kraštą valdė Vilniaus generalgubernatorius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Visos tos trys gubernijos iš pradžių ir Rusų valdžios buvo vadinamos Lietuvos gubernijomis. Tačiau, kai prasidėjo rusinimo pastangos, rusai jas ėmė vadinti Rusijos šiaurės vakarų kraštu. Jį valdė Vilniaus generalgubernatorius.
t-208462vidutinis

Generalgubernatorius ne visada sutikdavo su vyskupo Motiejaus Valančiaus nuomone, tačiau kai kuriais atvejais vyskupas laimėdavo, o valdžios globojamus kunigus prižiūrėdavo griežčiau.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla

Žinoma, ne visada generalgubernatorius sutikdavo su jo nuomone, bet kartais ir vyskupas laimėdavo, be to, valdžios globojamus kunigus vysk. M. Valančius griežčiau prižiūrėdavo3.
t-002

Imperijos sostinių ir pakraščių regionuose tarp centro valdžios ir gubernijų dar veikė tarpinė grandis – generalgubernatoriaus institucija.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—23
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—11