Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjovas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgaliojimus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių.
Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, ragi-\nnančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė \nryžtingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjo-\nvas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgalioji-\nmus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių. Jis gudriai \nišmušė iš sukilimo vadovybės valstietišką kortą – pasiekė, kad valstiečių \nreforma Lietuvoje būtų pakoreguota jiems palankesne kryptimi ir imta \nvykdyti be jokio derinimo su dvarininkais, kaip buvo numatyta 1861 m.
Į didesnius dalinius sukilėliai jau nesitelkė, vadovavosi partizaninio karo nedidelių antpuolių taktika. Anglijai ir Prancūzijai apsiribojus tik diplomatinėmis notomis, ragi- nančiomis Rusiją vengti didesnio kraujo praliejimo, jos vyriausybė veikė ryžtingai. Vilniaus generalgubernatoriumi paskirtas Michailas Muravjo- vas, turėjęs ankstesnio sukilimo slopinimo patirties, gavęs caro įgalioji- mus, ėmėsi demonstratyvaus žiaurumo ir teroro priemonių.
Visos tos trys gubernijos iš pradžių ir Rusų valdžios buvo vadinamos Lietuvos gubernijomis. Tačiau, kai pra- sidėjo rusinimo pastangos, rusai jas ėmė vadinti Rusijos šiaurės vakarų kraštu. Jį valdė Vilniaus generalgu- bernatorius.
Imperijos sos- tinių ir pakraščių regionuose tarp centro valdžios ir gubernijų dar veikė tarpinė grandis – generalgubernatoriaus institucija. Caro skiriamas gene- ralgubernatorius kontroliavo kelių gubernijų administraciją. Jam pavaldi buvo ir šiose gubernijose dislokuota kariuomenė.