t-001vidutinis
Unijos aktai ir Lietuvos Statutas pripažino karalių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu.
Įrodymai (2)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Žymesnieji buržuazinės istoriografijos atstovai, lai kydamiesi tokios didžiavalstybinės pažiūros, vadino Lietuvą valstybe, o uolų feodalinio imuniteto saugoji mą vaizdavo kaip valstybės ar net tautos reikalų gy nimą. Iš tikrųjų unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcio navo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos, pripažino ka ralių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu, užtikrino žemės nuosavybės ir žemėvaldos teisę tik šlėktų luomo nariams, o politines teises — tik federa ciją sudarantiems indigenams, o šitai konservavo bau džiavą, kliudė prekiniams ir piniginiams santykiams plėstis, miestams stiprėti ir tuo pačiu lietuvių, baltaru sių ir ukrainiečių tautybėms tapti tautomis (nacijomis). Kai 1648 m.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš tikrųjų unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcio navo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos, pripažino ka ralių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu, užtikrino žemės nuosavybės ir žemėvaldos teisę tik šlėktų luomo nariams, o politines teises — tik federa ciją sudarantiems indigenams, o šitai konservavo bau džiavą, kliudė prekiniams ir piniginiams santykiams plėstis, miestams stiprėti ir tuo pačiu lietuvių, baltaru sių ir ukrainiečių tautybėms tapti tautomis (nacijomis). Kai 1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami suki lę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę, Lietuvos ir Lenkijos feodalai su šlėk tomis slopino juos, panaudodami ne tik jungtinės vals tybės, bet ir savo valdų privačią kariuomenę.