Pageidauta Lenkijos ir Lietuvos federacija nesusikūrė, o lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis tik siauresnių etnografinių ribų Lietuvos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 139
lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis nepriklausomos Lietuvos tik siauresnėse
1921 m. Sąjungininkai Vilniaus klausimą ir Lietuvos bei Lenkijos priešpriešą siekė sureguliuoti federacijos būdu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 145
Tačiau 1921 m. Vilniaus klausimo ir Lietuvos ir Lenkijos priešpriešos sureguliavimą Sąjungininkai sumanė išspręsti federacijos būdu. Varšuva tam nesipriešino, tačiau lietuviams federacija netiko – kam tada apskritai kovoti dėl nepriklausomybės?
Po unijos LDK išlaikė atskirą valstybės titulą, teritoriją, vykdomąją valdžią, iždą, kariuomenę, teismus ir teisinę sistemą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 68
Išliko ne tik atskiras LDK valstybės titulas ir teritorija, bet ir atskira
Lietuviai vengė federacijos su Lenkija, bet sutiko derėtis, jei Varšuva pripažintų Lietuvą su sostine Vilniumi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 145-146
Lietuviai federacijos principo vengė logiškai manydami, kaip čia 2 milijonams lietuvių nepaskendus 28 milijonų lenkų jūroje, tačiau derėtis sutiko, jeigu tik Varšuva pripažins Lietuvą su sostine Vilniumi.
P. Himansas parengė Lietuvos federacinės valstybės, sudarytos iš Kauno ir Vilniaus kantonų, projektą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 146
federacinės valstybės, sudarytos iš Kauno ir Vilniaus kantonų, projektą.
Lenkijos ir Lietuvos federacijos planas nesisekė, o lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis tik siauresnių etnografinių Lietuvos ribų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 139
Lietuvos pripažinimo reikalai nejudėjo į priekį, daugybė durų jai buvo užtrenktos, nes Prancūzija palaikė didelės Lenkijos „nuo jūros iki jūros“ (nuo Baltijos iki Juodosios) planą, ypač Rusijos iširimo atveju. Pageidaujama Lenkijos ir Lietuvos federacija niekaip nesilipdė, paaiškėjo, kad lietuviai iš lenkų galėjo tikėtis nepriklausomos Lietuvos tik siauresnėse etnografinėse ribose. Lenkams nepaisant Lietuvos interesų lietuviai stodavo į nelanksčią opoziciją bet kokiam susitarimui su jais, net jei jis būtų galimas ar naudingas.