zodyno irasas

duoklė

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Erdvilas atsisakė skitams mokėti duoklę, paskelbė karą ir jų kunigaikščiui įteikė dvi strėles.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 81

Galop nugalėję lietuviai išvijo barbarus iš\nstovyklos: galybė priešų krito mūšyje, kur kas dau\ngiau krito bėgančiųjų, žuvusių nuo kalavijų arba pri\ngėrusių Dnepro ir Pripetės duburiuose. Ši pergalė buvo\nD u o k lės p ra ša n tiem s\nsk ita m s E rd vila s siu n \nčia d v i strė le s\nšaukęs pasiuntinius, jis atsi\nsakė duoklės, paskelbė karą\nir įteikė jų kunigaikščiui do\nvaną— dvi strėles. Atleidęs\npasiuntinius, įsakė juos klyst-\n82\n\n## Puslapis 81\n\nitin reikšminga, nes rusai vėliau ėmė rodyti lietuvių\nvaldovui ne tik didesnę pagarbą bei palankumą, bet\nir pastovesnę ištikimybę.

t-002vidutinis

Naugardiečiai kasmet mokėjo Vytautui duoklę auksinais, sunkiaisiais žirgais ir įvairių žvėrių kailiais.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

Ir didysis kunigaikštis Vytautas paskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si moną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 . Ir davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy tautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių auksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos dabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir devynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, ir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie čiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, ką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai liais ".

c-170470Citatos

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 104-105

Pskoviečiai, nebenorėdami, \nkad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti\nnius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų \nvaldovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok\nlę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis\n(07\n\n## Puslapis 103\n\npasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri\njų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu\nžygiavo prieš Naugardą.\nNaugardiečiai, matydami pskoviečius jam pasidavus \nir priėmus jo vietininką, nebenorėdami, kad jų žemė \nnuo didžiojo kunigaikščio Vytauto dar labiau nukentė\ntų, atsiuntė pas jį savo pasiuntinius, pasižadėdami jam \ntarnauti, ir duoklę duoti, ir laikyti ji savo valdovu, \nkaip ir pskoviečiai. Ir didysis kunigaikštis Vytautas \npaskyrė jiems vietininku savo svainį, kunigaikštį Si\nmoną Alšėniškį, vadinamą Rūsčiuoju 9 .