Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš. Sovietinė valdžia represijas prieš disidentus derino su dalinių nuolaidų kitaminčiams taktika, vengdama imtis drastiškų priemonių, žinomus disidentus išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos, o kitus suimdavo ir nuteisdavo (pavyzdžiui, teisti Balys Gajauskas, Viktoras. Apie 1968 m. atsirado pirmosios hipių judėjimo grupelės, o Prahos pavasaris suaktyvino kitaminčius.
Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.
Iki atgimimo laikotarpio 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupė parengė, nelegalioje spaudoje paskelbė ir Vakarų valstybėms išsiuntė per 50 dokumentų, išryškinančių sovietų valdžios politiką Lietuvoje. Taip demokratiniai Vakarai sužinojo apie tikrąją padėtį, žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Sovietinė valdžia represijas prieš disidentus derino su dalinių nuolaidų kitaminčiams taktika, vengdama imtis drastiškų priemonių, žinomus disidentus išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos, o kitus suimdavo ir nuteisdavo (pavyzdžiui, teisti Balys Gajauskas, Viktoras Petkus). Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.
Iki atgimimo laikotarpio 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupė parengė, nelegalioje spaudoje paskelbė ir Vakarų valstybėms išsiuntė per 50 dokumentų, išryškinančių sovietų valdžios politiką Lietuvoje. Taip demokratiniai Vakarai sužinojo apie tikrąją padėtį, žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Sovietinė valdžia represijas prieš disidentus derino su dalinių nuolaidų kitaminčiams taktika, vengdama imtis drastiškų priemonių, žinomus disidentus išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos, o kitus suimdavo ir nuteisdavo (pavyzdžiui, teisti Balys Gajauskas, Viktoras Petkus). Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.
Valdžiai svarbius klubus uždraudus, dalis jaunuolių suartėjo su disidentais. Apie 1968 m. atsirado pirmosios hipių judėjimo grupelės, o Prahos pavasaris suaktyvino kitaminčius.
Iki atgimimo laikotarpio 1988 m. Lietuvos Helsinkio grupė parengė, nelegalioje spaudoje paskelbė ir Vakarų valstybėms išsiuntė per 50 dokumentų, išryškinančių sovietų valdžios politiką Lietuvoje. Taip demokratiniai Vakarai sužinojo apie tikrąją padėtį, žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Sovietinė valdžia represijas prieš disidentus derino su dalinių nuolaidų kitaminčiams taktika, vengdama imtis drastiškų priemonių, žinomus disidentus išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos, o kitus suimdavo ir nuteisdavo (pavyzdžiui, teisti Balys Gajauskas, Viktoras Petkus). Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.