Santrauka
Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš. Sovietinė valdžia represijas prieš disidentus derino su dalinių nuolaidų kitaminčiams taktika, vengdama imtis drastiškų priemonių, žinomus disidentus išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos, o kitus suimdavo ir nuteisdavo (pavyzdžiui, teisti Balys Gajauskas, Viktoras. Apie 1968 m. atsirado pirmosios hipių judėjimo grupelės, o Prahos pavasaris suaktyvino kitaminčius.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais. |
| t-002 Sovietinė valdžia žinomus disidentus išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos, o kitus, tarp jų Balį Gajauską ir Viktorą Petkų, suimdavo ir nuteisdavo. |
| t-003 Valdžiai uždraudus svarbius klubus, dalis jaunuolių suartėjo su disidentais. |
| t-004 Sovietinė valdžia represijas prieš disidentus derino su dalinių nuolaidų kitaminčiams taktika. |