1919 m. rugsėjį Sovietų Rusija pasiūlė Lietuvai, Latvijai ir Estijai pradėti taikos derybas, taip de facto pripažindama šias valstybes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Kovoti teko keliais frontais, nes dar viena šalis, Rusija, visuomet pre-\ntendavo į LDK palikimą ir Lietuvą, kaip jos sudedamąją dalį. Tačiau pi-\nlietinio karo metais, spaudžiama baltųjų kariuomenių, Sovietų Rusija \n1919 m. rugsėjį ėmėsi iniciatyvos, – pasiūlė Lietuvai, Latvijai ir Estijai \npradėti taikos derybas, taip de facto pripažindama tas valstybes ir susti-\nprindama jų pozicijas.
1919 m. rugsėjo 26 d. žinia apie Didžiosios Britanijos de facto pripažinimą Lietuvai sukėlė masines manifestacijas prie Kauno rotušės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma-\nsinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad \nDidžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių \nsusirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad to-\nkių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, \ntempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A.
1919 m. Lietuvą de facto pripažino Norvegija, Latvija ir Suomija, o 1920 m. - Prancūzija ir Lenkija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Tais metais de facto Lietuvą pripažino Nor-\nvegija, Latvija, Suomija, 1920 m. – Prancūzija (gegužės 11 d.) ir Lenkija \n(liepos 4 d.).